Rusija taip pat numačiusi išnaudoti Baltijos šalių ekonomikos nuosmukį bandydama įsitvirtinti šiame regione, „Newsweek“ rusiškąją versiją cituoja „Verslo žinios“.
Teigiama, kad projektui jau pritarė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Dabar dokumentą svarsto Vyriausybė, tačiau, anot žurnalo, jis jau realiai veikia.
Europos diplomatai atkreipia dėmesį, kad Kremliaus dokumentas, piešiantis naujus užsienio politikos uždavinius, numato gana agresyvią Rusijos ekspansiją į Baltijos šalių energetikos sektorių.
Baltijos šalių regionas, iš dalies ir Lenkija patyrė didelį nuosmukį, atpigo strateginės įmonės ir Rusija mielai jų įsigytų, o naftos kainos kopia aukštyn.Baltijos šalyse numatoma siekti išnaudoti valstybių teritorijas krovinių tranzitui į Europos Sąjungą (ES). Taip pat išnaudoti tai, kad regionas tapo ne toks patrauklus ES investuotojams, o turtas atpigo, todėl palankus metas sustiprinti Rusijos pozicijas. Tai gali būti daroma ir perkant energetikos, informacinių technologijų, logistikos, transporto įmones.
Politologas Tomas Janeliūnas sakė, kad, paprastai tariant, Rusijai atėjo metas apsipirkti ir stebėtis nėra kuo. Baltijos šalių regionas, iš dalies ir Lenkija patyrė didelį nuosmukį, atpigo strateginės įmonės ir Rusija mielai jų įsigytų, o naftos kainos kopia aukštyn, todėl labai tikėtina, kad Rusijos pajamos šiemet bus gana didelės. Neatsigavusiame Baltijos regione ši šalis gali tapti labai realia investuotoja.
„Aš tik teigiamai vertinčiau Rusijos kapitalo atėjimą, nes jie pirktų įmones turėdami tikslą jas eksploatuoti ir savo krovinius vežti per Lietuvą. Tada mes turėtume daugiau darbo. Investicijos į infrastruktūrą visada laukiamos ir sveikintinos“, – teigė vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius.
Jis sakė, kad sandėlių ūkis ar kiti infrastruktūros objektai Rusijos verslui įdomūs, tačiau abejoja, ar transporto sektorius sulauks Rusijos investuotojų.
„Lenkai bando paneigti, kad derasi su rusais dėl „Mažeikių naftos“, bet dūmų be ugnies nebūna. Yra didelė tikimybė, kad Rusija nupirks dalį akcijų iš „PKN Orlen“, o Lietuvos Vyriausybės galimybės ką nors keisti – minimalios. Belieka susitaikyti, kad Rusijos interesai gali materializuotis į gana konkretų rusiškų investicijų atėjimą“, – sakė T.Janeliūnas.
Anot jo, didžiausias klausimas – ar Lietuva sugebės pakankamai blaiviai įvertinti galimą kapitalo antplūdį iš Rusijos ir nustatyti griežtas taisykles, saugančias Lietuvos strateginius sektorius nuo naujų monopolijų kūrimo.
