„Centrinis bankas neprieštarauja rublio nuvertėjimui, nes biudžetui žūtbūt reikia prisitaikyti prie žemos naftos kainos. Atrodo, kad jis atsargiau žiūri į intervencijas ar griežtesnę pinigų politiką, nes šios priemonės nelabai pasiteisina“, – sakė „Danske Bank“ ekspertas Vladimiras Miklaševskis.
Per pastaruosius 12 mėnesių rubliui sekėsi blogiausiai iš visų valiutų pasaulyje – jis smuko net 45 proc. Gruodžio 16 dieną jis buvo visų laikų rekordą – doleris kainavo net 80 rublių.
Centrinis bankas įsikišo vos dieną prieš šį rekordą – padidino bazinę palūkanų normą net 6,5 proc. (labiausiai per šešerius metus). Tuo metu doleris dar kainavo apie 64 rublius. Centrinis bankas taip pat pirko rublius sausio pabaigoje, kai doleris kainavo 69 rublius.
Centrinis bankas veikiausiai rezervus naudos labai apgalvotai ir ribotai, sakė Vienoje įsikūrusio banko „Raiffeisen Bank International AG“ ekonomistas Andreas Schwabe.
Būtų beprasmiška sudeginti milijardus dolerių, kai naftos kainos yra tokios žemos. Tačiau turi būti imtasi priemonių, kad būtų išvengta tokios panikos, kokia buvo kilusi gruodį, – sakė ekonomistas.
„Būtų beprasmiška sudeginti milijardus dolerių, kai naftos kainos yra tokios žemos. Tačiau turi būti imtasi priemonių, kad būtų išvengta tokios panikos, kokia buvo kilusi gruodį“, – sakė jis.
Centrinis bankas atnaujins birželį sustabdytą 12 mėnesių paskolos programą ir galbūt prailgins antikrizinių priemonių planą, kuris turi baigtis spalį.
Ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiemet susitrauks 3,7 proc., o 2016 metais turėtų augti 0,5 proc. Silpnesnis nei 70 rublių už dolerį rublis taip pat prisidės prie šiųmečio Rusijos ekonomikos nuosmukio.
BVP gali susitraukti ir kitąmet, jeigu naftos kainos svyruos tiek 40 JAV dolerių už barelį riba, sakė Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas. Tačiau tokio scenarijaus tikimybė yra maža.
Naftos kainos nuo piko birželį jau smuko trečdaliu dėl spekuliacijų, kad Kinijos ekonomikos situacija atsilieps naftos paklausai.
Jeigu nafta kainuotų 30 JAV dolerių už barelį, smuktų Rusijos prezidento Vladimiro Putino populiarumas, kuris po Krymo aneksijos šoktelėjo per 80 proc. ribą.
Rusijos finansų sistema sugriūtų, jeigu barelis naftos kainuotų 22,5 JAV dolerio.
„Rusų tolerancija ekonominei krizei yra didesnė nei bet kurioje kitoje pusiau išsivysčiusioje ekonomikoje. Aišku tiek, kad V.Putino populiarumą lemia ne šalies ekonomikos vystymasis. Ūkiui smunkant, rusai prisitaiko, o ne atsisuka prieš Kremlių“, – aiškino Hamburge įsikūrusio banko „Berenberg Bank“ ekonomistas Wolfas-Fabianas Hungerlandas.
