– Žemės ūkio ministerija neseniai pranešė, kad importuojamą mėsą pakeisti (vietine) sekasi gerai. Taip ir yra? Gal rusai ir mėsos pradėjo daugiau valgyti?
– Per pastaruosius 15 metų mes tikrai pradėjome valgyti kur kas daugiau mėsos. 1999 m. vienas rusas suvartodavo apie 42 kg, 2013 metais – jau 75 kg mėsos. Taip pat daugiau pradėta valgyti vietos rinkoje užaugintos mėsos.
1999 m. vienas rusas suvartodavo apie 42 kg, 2013 metais – jau 75 kg mėsos.
Importas mažėja. Štai 2013 m. mes kitose šalyse nupirkome daugiau nei 2 mln. tonų mėsos, 2014 m šiek tiek daugiau nei 1,6 mln. tonų, arba apie 15 proc. suvartojamo kiekio.
Tačiau kodėl mažėja importas? Pirmiausiai, ES buvo atrastas afrikinis kiaulių maras, ir visų šios rūšies produktų įvežimas iš ES buvo sustabdytas. O tai yra 600 tūkstančių tonų kiaulienos ir jos subproduktų per metus. Įtaką turėjo ir rublio devalvacija, dideli finansiniai importuotojų nuostoliai, siekę apie 350 mln. dolerių, bei kritusi Rusijos gyventojų perkamoji galia ir išaugusios kainos.
Vadinamosios antisankcijos taip pat turėjo įtakos importo apimčiai. Embargas tam tikrų rūšių vakarietiškų maisto prekių importui buvo įvestas metams. Jis gali būti atšauktas arba pratęstas. Tai nėra žinoma. Taigi, ilgalaikiai investavimo sprendimai yra priimami atsižvelgiant į šiuos veiksnius.
– Viename iš pirmųjų naujojo žemės ūkio ministro Aleksandro Tkačiovo pareiškimų buvo pasakyta, kad per dvejus – trejus metus yra būtina pasiekti, kad Rusijos prekių lentynose apie 90 proc. produkcijos būtų rusiška.
– Ši užduotis yra nereali ir neįvykdoma. Tačiau sveikas protekcionizmas, kuriuo būtų apsaugoti vidaus gamintojai, turi būti. Pabandykite Europoje ką nors parduoti – jums nustatys muitus, nors mes esame Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).
Pabandykite Europoje ką nors parduoti – jums nustatys muitus, nors mes esame Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).
– Manote, kad būtina griežčiau atsiriboti nuo pasaulio?
– Mes neturėtume atsiriboti, o tik sumaniai ginti savo rinką nuo nesąžiningos konkurencijos. Importo pakeitimas yra tada, kuomet importuojamas vištienos kumpis, kainuojantis, pavyzdžiui, 80 rublių už kilogramą, pakeičiamas geresnės kokybės rusišku vištienos kumpiu, kainuojančiu taip pat 80 rublių už kilogramą.
– O Rusijos pareigūnai mano, kad importo pakeitimas yra tuomet, kai užsienietiškas kumpis, kainuojantis 80 rublių už kilogramą, pakeičiamas rusiška rūkytos vištienos krūtinėle, kainuojančia 280 rublių už kilogramą?
– Būtent.
– Kokią importuojamą mėsą yra sunkiausia pakeisti?
– Jautieną. Daug geresnė padėtis su kiauliena ir visiškai gera su paukštiena. 2000 m. pradžioje 7 iš 10 kg Rusijoje suvalgomos paukštienos buvo atvežta iš kitų šalių. Nuo to laiko, paukštienos importas sumažėjo beveik keturis kartus, o vidaus gamyba išaugo šešis kartus.
2000 m. pradžioje 7 iš 10 kg Rusijoje suvalgomos paukštienos buvo atvežta iš kitų šalių.
– Kiek laiko prireiks, kad būtų pasiekti tokie patys rezultatai ir kiaulienos sektoriuje?
– Nuo šešerių iki aštuonerių metų.
– O kalbant apie jautieną?
– Naudojant efektyvius metodus, viskas pradės atsipirkti šiame sektoriuje po ne mažiau 10 – 12 metų.
Beje, štai Kanada, pavyzdžiui, yra pasiruošusi pirkti rusišką kiaulieną, jeigu bus sutarta veterinarijos klausimais. Jie mėgsta ant kepsninės iškeptus šonkauliukus. Ir pas juos kartas nuo karto iškyla šonkauliukų trūkumo problema maisto kepimo ant žarijų sezono metu.
O juk Kanada yra viena iš stambiausių mėsos eksportuotojų pasaulyje, kiekvienais metais į kitas šalis išvežanti daugiau negu 200 tūkst. tonų kiaulienos.
– Manote, kad Kanada ar ES šalys į savo rinką įsileis Rusijos mėsininkus?
– Šią problemą turi spręsti valstybinės institucijos. Jos turi dirbti įgyvendindamos šią užduotį.
Ir prezidentas, ir premjeras ne vieną kartą davė nurodymus didinti žemės ūkio produkcijos eksporto apimtis. Nesulaukiu, kada pagaliau rusiškai mėsai bus atvertos ES arba Kinijos rinkos. Niekas tuo rimtai neužsiima.
