D.Trumpo administracija trečiadienį pranešė, kad Valstybės departamentas patvirtino galimą „Patriot“ raketų sistemos, įskaitant 100 raketų, pardavimą Švedijai. „Patriot“ raketos geba perimti trumpo ir vidutinio nuotolio balistines raketas, dronus ir kitus oro taikinius.
JAV ir Europos pareigūnai ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad Rusija dislokavo naujas „Iskander“ raketines sistemas Kaliningrade.
JAV gynybos srityje dirbantis pareigūnas, esantis Europoje, CNN teigia, kad Maskvos pastarieji veiksmai, didinant ginkluotę šalia Baltijos šalių, buvo „didžiausias žingsnis, kokį tik matėme“.
„Jie visuomet turėjo balistinių raketų ten, tačiau ši rūšis jiems suteikia gerokai ilgesnį nuotolį, nei turėtas anksčiau“, – jis teigė CNN.
Anot JAV atstovo, „Iskander“ raketos gali nešti branduolinį užtaisą ir kelti pavojų didžiajai daliai Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vokietijos ir Švedijos teritorijos.
„Šie pardavimai yra atsakas ne tik Rusijos didėjančiam kariniam aktyvumui, bet taip pat ir faktui, kad Rusija modernizuoja savo oro pajėgas ir ilgo nuotolio smūgio galimybes“, – teigia Vašingtone įsikūrusios Tarptautinės saugumo iniciatyvos direktorius Magnusas Nordenmanas.
„Rusija gali neturėti tiek daug lėktuvų ar ilgo nuotolio raketų kaip Sovietų Sąjunga per Šaltąjį karą, tačiau Rusijos šiandienės sistemos yra gerokai pajėgesnės, nei buvusios per Šaltąjį karą“, – pridūrė jis.
JAV sąjungininkės regione šiuo metu ieško pajėgumų, kurie leistų atsverti Rusijos raketas. Lenkija pranešė susidomėjusi savos „Patriot“ sistemos įsigijimu – JAV Valstybės departamentas pernai Lapkritį leido galimą 10 mlrd. JAV dolerių vertės sandorį.
Kol Lenkija muistėsi dėl per didelės kainos, Lenkijos Gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sausį savo „Twitter“ paskyroje teigė, kad vyriausybė sugebėjo užsitikrinti žemesnę kainą ir sutrumpinti sistemos pristatymo kainą, Lenkija tikisi galutinę sutartį sudaryti šiemet pirmą ketvirtį.
Rumunijai nerimą kelia Rusijos aktyvumas Juodojoje jūroje, kur Rusija aneksavo Krymą iš Ukrainos. Rumunija sausį pasirašė sutartį su tiekėju „Raytheon“ dėl „Patriot“ raketų įsigijimo.
Kaip ir Lietuva, Lenkija ir Rumunija yra trys iš šešių valstybių, kurios gynybai išleidžia NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP sumą.
Kaip ir Švedija, NATO nepriklausanti Suomija tai pat didina išlaidas gynybai – vasarį pranešė išleisianti šimtus milijonų JAV dolerių jūrinės ginkluotės įsigijimui, įskaitant „Harpoon“ ir „Sea Sparrow“ raketas.
„Dideli įrangos pardavimai yra puikus būdas investuoti į gynybinį bendradarbiavimą. Tu ne tik nusiperki daiktą, bet taip pat investuoji į mokymus, pratybas ir ryšius su JAV, kurie tęsis dešimtmečiais“, – pažymėjo M.Nordenmanas.
