Rusijos amžiaus aferos pėdsakai veda į Kauną: praplauta net 100 mln. dolerių?

Vieną didžiausių aferų Rusijoje atskleidusio ir mįslingai mirusio teisininko Sergejaus Magnickio darbą tęsiantys ekspertai įsitikinę, kad Lietuvoje veikė viena pagrindinių pinigų plovyklų, panaudotų išplauti maždaug 230 mln. dolerių, pasisavintų iš Rusijos biudžeto. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje buvo praplauta beveik pusė šios sumos.
 Sergejui Magnickiui gyvybę kainavę milijonai, prokurorų duomenimis, ilgai ir sėkmingai plauti Vladimiro Romanovo Ūkio banke
Sergejui Magnickiui gyvybę kainavę milijonai, prokurorų duomenimis, ilgai ir sėkmingai plauti Vladimiro Romanovo Ūkio banke / „Scanpix“ ir AFP nuotr.

Tokius skaičius 15min pateikė bendrovė „Hermitage Capital Management“, pasauliniu mastu vykdanti vadinamųjų „Magnickio sąrašo“ veikėjų pinigų medžioklę. Beje, ši organizacija jau ne kartą beldėsi į Lietuvos prokurorų duris, bet nesėkmingai. „Hermitage“ skaičiavimais, su vadinamaisiais „Magnickio pinigais“ susijusiose sąskaitose sugeneruota pinigų apyvarta – net 25 milijardai JAV dolerių.

„Magnickio pinigus“ Lietuvoje medžiojantis prokuroras patvirtina: pinigų plovimas, tyrimo duomenimis, vyko sistemingai ir didele apimtimi. Tačiau šio nusikaltimo vykdytojai Lietuvos teisėsaugai esą nepasiekiami.

Tiesos paieškų galutinė stotelė – kapinės

Pasaulinio rezonanso sulaukusi S.Magnickio istorija dvelkia ne tik itin didelio masto sukčiavimu, bet ir mirtimi. Pirmoji šios istorijos auka – pats S.Magnickis. Pirmoji, bet ne vienintelė.

S.Magnickio istorija tęsiasi jau maždaug dešimtmetį. Pasinaudojant teisėsauga, buvo užgrobtos amerikiečių investuotojo Rusijoje Billo Browderio valdytos grupės „Hermitage Fund“ įmonės. Vėliau, klastojant dokumentus, šioms įmonėms sugrąžinta mokesčių už maždaug 230 mln. dolerių, o pinigai netruko išsivaikščioti po ofšorines įmones.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Magnickis Rusijoje tapo kovos su korupcija simboliu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Magnickis Rusijoje tapo kovos su korupcija simboliu

Šią aferą pastebėjo „Hermitage“ grupei atstovavęs teisininkas S.Magnickis. Jis Rusijos teisėsaugą informavo apie vykstantį nusikaltimą, tačiau 2008 m. rudenį pats buvo suimtas. Praėjus beveik metams, S.Magnickis kalėjime mirė. Kaip teigiama, mirtis buvo smurtinė – esą „Hermitage“ teisininką vienutėje mirtinai sutalžė Rusijos milicininkai.

Mirus S.Magnickiui, iš Rusijos biudžeto pavogtų pinigų medžioklė tęsėsi. Lūžis įvyko naujo liudininko dėka. Rusijos bankininkas Aleksandras Perepiličnas pateikė naujos informacijos, liudijančios apie pinigų plovimą bei aukštų pareigūnų tiesiogines sąsajas su šia istorija. Pavyzdžiui, A.Perepilično pateikti dokumentai rodė, kad dalį fiktyviai sugrąžintų mokesčių palaiminusi mokesčių inspektorė Olga Stepanova į slaptą sąskaitą „Credit Suisse“ gavo daugiau nei 11 mln. dolerių.

„Hermitage Capital Management“ archyvo nuotr./Aleksandras Perepiličnas
„Hermitage Capital Management“ archyvo nuotr./Aleksandras Perepiličnas

Šveicarijos teisėsauga įšaldė šiuos pinigus, gulėjusius O.Stepanovos vyro sąskaitoje. 2012 m. rudenį, tyrimui Šveicarijoje įsibėgėjus, A.Perepiličnas mįslingai mirė. 44 metų bankininkas rastas negyvas prie savo namų, netoli Londono. Į Jungtinę Karalystę išvykęs bankininkas neslėpė bijantis dėl savo gyvybės. Vėliau pasirodė pranešimų, jog svarbus liudininkas galėjo būti nunuodytas.

Siūlo galas veda pas V.Putino bičiulį

Mirus dviem itin svarbiems liudytojams, iš Rusijos iždo nugvelbtų milijonų medžioklė nenutrūko. Vienas po kito išviešinti pareigūnai, prisidėję prie pinigų grobstymo per „Hermitage“ įmones, tačiau Rusijoje jie jokių nuobaudų nesulaukė. Net priešingai – daugelis jų sėkmingai kopė karjeros laiptais, nepaisant to, kad vadinamojo „Magnickio sąrašo“ veikėjams pritaikytos tarptautinės sankcijos.

O galiausiai ši istorija atvedė ir iki artimiausios Vladimiro Putino aplinkos. 15min partneris, tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) nustatė, jog dalis per „Hermitage“ įmones pasisavintų milijonų atgulė Rusijos lyderio draugui Sergejui Rolduginui oficialiai priklausančiose ofšorinėse įmonėse. Negana to, kruvini pinigai ten keliavo per Lietuvą.

Tai patvirtinančius duomenis OCCRP rado nutekėjusiuose Panamos įmonės „Mossack Fonseca“ dokumentuose, kuriuos tarptautinėms žurnalistų pajėgoms parūpino Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ). O dabar aiškėja, kad Lietuvoje galimai praplauta beveik pusė visų per „Hermitage“ įmones pasisavintų pinigų.

Sergejus Rolduginas
Sergejus Rolduginas

100 milijonų skalbykla įvardija Ūkio banką

„Hermitage Capital Management“ 15min pateiktais duomenimis, iš Rusijos biudžeto pasisavintų pinigų plovimui Lietuvoje panaudotas Vladimiro Romanovo valdytas Ūkio bankas. Šis bankas jau buvo įkliuvęs su „Magnickio sąrašo“ pinigais – bankui dar veikiant, buvo įšaldytos nemenkos sumos su šia afera susijusių ofšorinių įmonių sąskaitose. Tačiau „Hermitage“ tvirtina, kad tai tebuvo ledkalnio viršūnė. Įmonės skaičiavimais, V.Romanovo banke galimai praplauta net 100 milijonų dolerių, susijusių su šia afera.

„Hermitage“ pateiktais duomenimis, pagrindinė bendrovė, kurią per sąskaitas Ūkio banke naudojo „Magnickio sąrašo“ veikėjai – Jungtinėje Karalystėje registruota „Roberta Transit LLP“. Oficialiai šios įmonės sąskaitą Ūkio banke valdė armėnas Albertas Ustyanas. Tačiau sąskaitos buvo valdomos internetu, o valdytojų IP adresai veda į liūdnai pagarsėjusią verslo grupę „Troika Dialog“.

Formaliai ji jau nebeegzistuoja: „Troika Dialog“ prieš keletą metų tapo vieno didžiausių Rusijos bankų „Sberbank“ dalimi.

Įspūdinga suma: 25 milijardai dolerių

„Hermitage“ jau daugelį metų visame pasaulyje medžioja „Magnickio pinigus“. Per tą laiką surinkta gausybė duomenų, įskaitant ir finansines operacijas atskleidžiančią informaciją. O nedideliame Ūkio banke šie duomenys daugiau nei įspūdingi.

„Hermitage“ 15min pateiktais duomenimis, šiame Lietuvos banke sąskaitas įvairiomis valiutomis turėjo net 20 su S.Magnickio atskleista afera susijusių ofšorinių kompanijų. Šiose sąskaitose, anot „Hermitage“ ekspertų, įvairiais periodais prasisuko net 25,1 milijardo JAV dolerių. Finansinės operacijos apima laikotarpį nuo 2008 m. pradžios iki 2012 m. vasaros.

15min šaltiniai, susiję su Ūkio banko veiklos tyrimu, patvirtina, kad „Hermitage“ surinkti duomenys atitinka realią situaciją šių ofšorinių įmonių sąskaitose. Tiesa, tai jokiu būdu nereiškia, jog būtent 25,1 mlrd. dolerių ir buvo praplauta Ūkio banko sąskaitose.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ūkio bankas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ūkio bankas

Visų pirma, kone visų sąskaitų įplaukos ir išlaidos yra beveik identiškos – tai reiškia, kad pinigai sąskaitose neužsibūdavo ir žaibiškai „išsivaikščiodavo“ įvairiomis kryptimis. Be to, pinigų plovimo operacijose dažniausiai naudojamos sandorių grandinės, tuos pačius pinigus prasukant per kelis ar keliolika sandorių, kad būtų kuo sunkiau atsekti jų kilmę. Taigi, pavyzdžiui, šimto milijonų dolerių išplovimas finansiniuose dokumentuose be didesnio vargo gali sugeneruoti milijardinę apyvartą.

Stebisi tyrimo sustabdymo motyvais

„Hermitage“ kreipiasi į Generalinę prokuratūrą su prašymu atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl „Magnickio pinigų“ plovimo Ūkio banke. Toks tyrimas vyko, tačiau buvo sustabdytas. Dabar jo atnaujinimo siekiama motyvuojant pirmiausiai 15min ir OCCRFP atskleistais faktais apie „Magnickio pinigų“ kelionę į V.Putino bičiulio S.Roldugino oficialiai kontroliuotų ofšorinių įmonių sąskaitas. Tačiau motyvų yra ir daugiau.

Anot „Hermitage“, tyrimas sustabdytas motyvuojant tuo, neva sprendimai, susiję su galimu pinigų plovimu, buvo priimami ne Lietuvoje, o Ūkio banko padalinyje Rusijoje. Anot „Hermitage“, toks tyrimą kuravusių Kauno prokurorų motyvas prasilenkia su tikrove.

„Hermitage“ duomenimis, sprendimai, susiję su galimam pinigų plovimui panaudotų sąskaitų atidarymu, priimti ne Maskvoje, o Kaune. Anot „Hermitage“, S.Roldugino atsiradimas yra itin svarbi nauja aplinkybė, ir iš esmės neįmanoma, kad tokios apimties finansinės operacijos galėjo būti atliekamos be Ūkio banko vadovybės žinios ir palaiminimo.

„Ryšys su S.Rolduginu yra vienas svarbiausių korupcinių atradimų pastaraisiais metais, nes tai sieja S.Magnickio atskleistą nusikaltimą su įtariamu V.Putino patikėtiniu. Tai taip pat parodo didelę Lietuvos teisėsaugos klaidą, padaryta 2013 m. stabdant pinigų plovimo Ūkio banko sąskaitose tyrimą. Turime vilties, kad remiantis Panama Papers duomenimis Lietuvos teisėsauga atnaujins didelio masto pinigų plovimo Ūkio banke tyrimą“, teigiama 15min gautame „Hermitage“ pareiškime.

Prokuroras: nusikaltimas įvyko, bet kaltieji – ne Lietuvoje

Tyrimą kuruojantis Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas 15min patvirtino, jog tyrimo metu nusikalstama veika nustatyta buvo.

Anot prokuroro, surinkta pakankamai duomenų, liudijančių, kad per Ūkio banką galimai išplauta didelė suma „Magnickio pinigų“. Tačiau nusikaltimo vykdytojai, prokuroro įsitikinimu, yra ne Lietuvoje – ir kalba eina ne apie nuo mūsų šalies teisėsaugos Rusijoje besislapstantį buvusį Ūkio banko šeimininką V.Romanovą.

„Nusikalstama veika yra padaryta. Bet Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie ją padarė, nėra nustatyti. (...) Duomenys rodo, kad nusikalstama veika yra padaryta užsienyje. Asmenys, kurie padarė nusikalstamas veikas, yra užsienyje – tai yra užsienio valstybės piliečiai“, – kalbėjo D.Puzinas.

Pasak jo, atliekant tyrimą buvo apklausta ir Ūkio banko vadovybė – esą tai vyko gerokai prieš V.Romanovo pabėgimą į Rusiją. Tačiau, prokuroro teigimu, įrodymų, jog banko vadovybė prisidėjo prie „Magnickio pinigų“ plovimo, nerasta.

„Buvo apklausiami atsakingi asmenys. (...) Ne, nebuvo įtarimai niekam pareikšti“, – sakė D.Puzinas.

Pasak jo, Ūkio banko vadovybės ar darbuotojų veiksmuose nusikaltimo požymių nerasta. „Buvo Lietuvos banko pateikta išvada, kad (...) operacijos nebuvo įtartinos. Kad bankas nepranešė [apie galimai įtartinas finansines operacijas], nenustatyta. Mes tyrėme šitą versiją“, – tęsė prokuroras.

V.Romanovas apie pinigų plovimą galėjo nežinoti?

Pasak jo, sąskaitų valdytojai prašymus Ūkio bankui pateikdavo „įvairiose NVS valstybėse“, pvz., Rusijoje ar Ukrainoje. Vėliau prašymai esą būdavo persiunčiami į Kauną, o faktinis sąskaitų valdymas vyko ne Lietuvoje. Prokuroro žodžiais, Ūkio banke galimai išplauti pinigai lietuviškose sąskaitose neužsibuvo ir išsivaikščiojo po kitas jurisdikcijas.

Nors prokuroras patvirtina, kad Ūkio banke galimai išplautos dešimtys milijonų dolerių, jis nesutinka su „Hermitage“ pareiškimais, esą Ūkio banko vadovybė apie pinigų plovimą nežinoti negalėjo. Anot jo, tyrimo metu nustatytas pinigų plovimas vykdytas smulkiomis operacijomis, kurios galėjo nesukelti jokių įtarimų.

„Jeigu žiūrėti bendrą vaizdą, tai daug labai ofšorinių kompanijų Ūkio banke turėjo sąskaitas. Sukontroliuoti tokio didelio kiekio, manau, fiziškai nėra įmanoma. (...) Jeigu mes kalbam apie bendrą sumą – apie 20 milijonų – tokių pavedimų niekada nebuvo. Tie pinigai buvo išskaidyti į 150 tūkst. dolerių sumas. Ir tokių operacijų banke buvo daug atliekama“, – aiškino D.Puzinas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ Prokuroro įsitikinimu, Ūkio banko vadovas Gintaras Ugianskis ir savininkas Vladimiras Romanovas galėjo nežinoti apie jų banke vykdytą pinigų plovimą
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ Prokuroro įsitikinimu, Ūkio banko vadovas Gintaras Ugianskis ir savininkas Vladimiras Romanovas galėjo nežinoti apie jų banke vykdytą pinigų plovimą

Apie prašymą atnaujinti tyrimą nežino

Paprašytas įvertinti „Hermitage“ pateikiamus skaičius, prokuroras patvirtino, kad bendra ofšorinių įmonių sąskaitų apyvarta galėjo būti labai įspūdinga.

„Jei ratu prasukti tuos pačius pinigus – tai taip ir atrodo. Labai, sakykim, daug“, – teigė D.Puzinas.

Tačiau su pareiškimu, esą per Ūkio banką galėjo būti praplauta 100 mln. dolerių, prokuroras nesutinka.

„Ne. Suma yra penkiskart mažesnė. Tiksliai dabar neįvardinsiu, bet apie dvidešimt kelis milijonus dolerių ėjo iš pradžių kalba“, – sakė D.Puzinas.

„Hermitage“ su prašymu atnaujinti ikiteisminį tyrimą į Generalinę prokuratūrą kreipėsi prieš du mėnesius – gegužės 20 d. Tačiau tyrimą kuruojantis prokuroras apie tokio prašymo egzistavimą teigė sužinojęs tik iš 15min žurnalisto.

„Pirmąkart apie tai girdžiu. Ne, nesu gavęs jokio prašymo“, – nusistebėjo D.Puzinas.

Pašnekovas taip pat teigia neturintis informacijos apie „Magnickio pinigų“ sąsajas su S.Roldugino ofšorinių įmonių imperija. „Šitos pavardės pas mane tyrime neegzistuoja“, – reziumavo prokuroras.

Nors kreipimasis per du mėnesius net nepasiekė tyrimą kuruojančio prokuroro stalo, „Hermitage“ nesiima kritikuoti Generalinės prokuratūros. Vis dėlto S.Magnickio darbą tęsianti įmonė neslepia nepasitikinti pačiu D.Puzinu.

„Ir toliau manome, kad generalinis prokuroras pasielgs teisingai ir atnaujins beveik šimto milijonų dolerių išplovimo per Ūkio banką tyrimą, įskaitant pinigų srautus, susijusius su Panama Papers atskleistais žmonėmis, kaip V.Putino bičiulis S.Rolduginas. Vis dėlto abejojame, ar prokuroras D.Puzinas be baimės tirs naujus pinigų plovimo epizodus po to, kai jam nepavyko įvertinti akivaizdžiausių pažeidimų, kuriuos padarė Ūkio banko vadovybė“, - teigia „Hermitage“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis