Per pastaruosius 12 mėnesių kainos Rusijoje augo per 7 proc. 2012 metais užsienio investuotojai turėjo apie 200 mlrd. dolerių vertės Rusijos aktyvų savo portfeliuose. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad, iki pasibaigiant Ukrainos krizei, pusė jų bus parduota, rašo „Foreign Policy“.
Apie dideles Rusijos ekonomikos problemas kalba ir Lietuvos ekonomistai. Tačiau Rusijos ūkio situacijos tragiška jie nevadina. Be to, net ir smunkant valstybės ekonomikai artimiausius kelerius metus, Lietuvos įmonėms nėra ko baimintis, – dauguma jų į Rusiją eksportuoja maisto produktus, kurių, priešingai nei prabangos prekių, žmonės neatsisako ir krizės metu.
Sutartis buvo pasirašyta 4 valandą ryto Kinijos laiku. Tai rodo tam tikrą skubėjimą.
Kinijos pagalba
Trečiadienį Kinija su „Gazprom“ pasirašė didžiausią sutartį Rusijos dujų milžinės istorijoje. Pasirašytas 400 mlrd. dolerių vertės 30 metų trukmės susitarimas.
Susitarimas dėl dujų stumtels į priekį Rusijos ekonomiką, kuri kenčia nuo Vašingtono ir Europos Sąjungos pastangų izoliuoti tam tikrus asmenis ir kompanijas. Susitarimas leis Rusijai diversifikuoti gamtinių dujų, dabar daugiausia keliaujančių į Rusiją, eksportą.
„Kaina tenkina abi šalis. Ji yra pririšta prie naftos ir naftos produktų kainos“, – BBC cituoja Vladimirą Putiną.
Pagal sutartį Rusija Kinijai nuo 2018 metų pradės tiekti apie 38 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Palyginimui, Lietuva per metus suvartoja apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Paskelbus naujieną, „Gazprom“ akcijos brango 2 proc.
„Sutartis buvo pasirašyta 4 valandą ryto Kinijos laiku. Tai rodo tam tikrą skubėjimą. Panašu, kad V.Putinas buvo pasiryžęs neišvykti iš Šanchajaus be pasirašytos sutarties“, – rašo BBC verslo analitikas Jamie Robertsonas.
Rusijos ekonomiką, kuriai prognozuojamas iki procento metinis augimas, ir vėl į priekį stumtelėjo nafta. Tačiau būtent ekonomikos priklausomybė nuo naftos yra viena didžiausių mūsų Rytų kaimynės silpnybių.
Didžiausias Rusijos turtas ir didžiausia žaizda
Rusijos priklausomybė nuo energetikos išteklių eksporto daro ją pažeidžiamą. Tai gerai atspindėjo pastaroji finansų krizė. 2009 metais naftos kainos smuko nuo 147 iki 34 dolerių už barelį. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl Rusijos ekonomika smuko net 7,9 proc. – kritimas buvo didžiausias tarp didžiojo dvidešimtuko valstybių.
Šiuo metu naftos kainos yra stabilios, todėl papildomų rūpesčių Rusijai neturėtų sukelti. Tačiau ilguoju laikotarpiu priklausomybė gali pakenkti ekonomikai, nes energetinių išteklių atranda ir kitos pasaulio valstybės.
2009 metais naftos kainos smuko nuo 147 iki 34 dolerių už barelį. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl Rusijos ekonomika smuko net 7,9 proc.
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, 15min.lt pasakojo, kad Rusijos kaip naftos eksportuotojos vaidmuo pasaulyje menksta.
„Viena iš problemų yra ta, kad Rusija gyvena iš naftos ir dujų. Jeigu paimtume dešimties metų perspektyvą, tai jau nebelaikytina tuo vieninteliu pajamų šaltiniu. Pasižiūrėkime, kas vyksta JAV, Kanadoje – skalūnų revoliucija. Kinija taip pat labai daug investuoja į skalūnus, nors su Rusija derina tam tikras naftos supirkimo sutartis. Kinija yra pajėgi apsirūpinti energija, nes didžiausi skalūninių dujų klodai slypi Kinijoje. Tai ilguoju laikotarpiu Rusija gali turėtų problemų“, – sakė analitikas.
Šiuo metu, pasak jo, Rusijos ekonomika kracho nepatiria, tačiau problemų tikrai turi.
„Atsiėmėm Krymą“ dainelės negana
Šiemet rublis jau smuko daugiau nei 7,2 proc. Europos centrinio banko teigimu, kapitalo tekėjimas iš Rusijos yra keturiskart greitesnis, nei pripažįsta Kremlius. Vadinasi, šiemet iš Rusijos nutekėjo daugiau nei 220 mlrd. dolerių.
„Dėl to, kas dedasi su Ukraina, šalį palieka kapitalas, Rusijoje kapitalo srautai yra labai jautrus veiksnys. Jeigu apsigręžia kapitalas, tai nėra pinigų ir investicijoms. Aišku, nėra taip, kad Rusijos ekonomikai yra krachas, bet ir nemanau, kad padėtis yra labai gera“, – 15min.lt sakė Rūta Medaiskytė, investicinio banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė.
S.Besargisko teigimu, nemažai Rusijos analitikų nepasitiki oficialia statistika ir garsiai kalba apie tai, kad situacija yra prastesnė, nei deklaruojama.
Europos centrinio banko teigimu, kapitalo tekėjimas iš Rusijos yra keturiskart greitesnis, nei pripažįsta Kremlius.
„Be to, kaip teigia kai kurie Rusijos verslininkai, prisidengiant tais konfliktais labai padidėjo Rusijos valdininkų savivalė, kuri labai stipriai trukdo verslui. Verslininkai, kurių verslas tiesiogiai nesusijęs su Rusija, sakykime, IT sektorius, kuris yra nepriklausomas nuo valdžios ir energetinių išteklių, drąsiau galvoja apie verslo iškėlimą iš Rusijos ir jie tą daro“, – sakė analitikas.
Pasak jo, iš Rusijos ne tik bėga kapitalas, bet ir vietos verslininkai ieško išėjimo kelių.
„Kiek tenka bendrauti su rusų verslininkais, tai nuotaikos yra ne pačios geriausios ir jos išlieka tokios, kokios buvo prieš mėnesį ar du. Jeigu pasižiūrėtume mūsų „Investuok Lietuvoje“ klientus, tai labai stipriai padaugėjo rusiškų įmonių, kurios, net jeigu įmonių vadovai ir palaiko Putino politiką, supranta, kad verslo darymas Rusijoje šiandien yra gana rizikingas, tad verslininkai ieško įvairių kelių, kaip galėtų iš Rusijos daugiau ar mažiau pasitraukti“, – sakė S.Besagirskas.
Tuo metu gyventojų pajamos dėl silpstančio rublio menksta.
Prisidengus konfliktais labai padidėjo Rusijos valdininkų savivalė, kuri labai stipriai trukdo verslui, – sakė S.Besagirskas.
„Vienintelis bandymas formuoti visuomenės nuomonę, kad mes užėmėm Krymą, neleis rusams užmiršti apie mažėjančias pajamas“, – sakė S.Besagirskas.
Lietuvai nėra ko bijoti
Rusijos ekonomika šiemet turėtų augti ne daugiau nei procentu. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas valstybės ūkiui prognozuoja vos 0,2 proc. augimą.
„Net Vakarų ekonomikai augti vieną procentą per metus yra mažoka. O čia turime besivystančią rinką ir jai tikrai toks augimo tempas nėra labai sveikas“, – sakė Rūta Medaiskytė.
Tačiau Lietuva dėl to nukentėti smarkiai neturėtų.
Rusija yra viena iš svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių, prastesnė šios šalies ūkio raida turės tik ribotą poveikį mūsų šalies ekonomikai, rašo Lietuvos banko specialistai. Rusijai tenka maždaug penktadalis visų Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų, tačiau tik nedidelė dalis šio eksporto yra lietuviškos kilmės – didžiąją dalį (apie 70 %) sudaro reeksportas. Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, 1 proc. punkto Rusijos BVP plėtros sulėtėjimas lemia 0,3 proc. punkto mažesnį Lietuvos ūkio augimą.
S.Besagirsko teigimu, Lietuva į Rusiją eksportuoja daug maisto produktų, o jų, priešingai nei prabangos prekių, rusai neatsisakys.
„Kol Rusija lieka patraukli mūsų eksportui, tol mes ten eksportuosim. Pirmiausia dėl to, kad į Rusiją eksportuojam daugiausia maisto produktus. Net ir blogėjant ekonomikos situacijai, jie gali atsisakyti daugelio dalykų – drabužių, naujo būsto, automobilio, investicijų, bet valgyt visi valgys. Net jeigu Rusija pradės grimzti į recesiją, tai nelabai atsilieps lietuviškam eksportui, nebent bus pradėtos taikyti kažkokios sankcijos. Jeigu jų nebus, tai mūsų eksportas į Rusiją neturėtų nukentėti“, – sakė S.Besagirskas.
