Rusijai priklauso vos 3 proc. pasaulio BVP, tačiau ji dominuoja energetikos sektoriuje.
Leidinys svarsto, kaip vis didėjančios Rusijos ekonominės problemos galėtų išplisti ir už šios šalies ribų.
Anot leidinio, reikia turėti galvoje ir tai, kad niekas negali numatyti, kokiais būdais su kilusiais sunkumais bandys susidoroti Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
Didžiausias problemas Rusijai sukėlė naftos žaliavos pigimas, ji ne vienintelė nuo to kenčia, pavyzdžiui, Venesuela ir Iranas taip pat nežino, ką daryti naftos kainai nukritus iki 70 dolerių už barelį. Jei neatlaikiusi mažų naftos kainų Rusija kris, kils klausimas, kas bus kitas.
Rusijos ekonomika yra glaudžiai susijusi su Rytų Europos valstybių ekonomikomis. Todėl jos žlugimas smarkiai atsilieptų tokioms šalims kaip Lenkija.
Didelių bėdų būtų tuomet, jeigu Rusija dėl kokių nors priežasčių nutrauktų dujų tiekimą.
Anot „The Guardian“, žlugus Rusijos ekonomikai, būtų pakirstas pasitikėjimas. Pavyzdžiui, Vokietijos ekonomika iš dalies silpnėja dėl niūrių nuotaikų. Eurozonos silpnėjimas prie to taip pat prisidėjo, tačiau Rusijos ir Ukrainos konfliktas Vokietijos ekonomikai tikrai nepadėjo.
Anot leidinio, reikia turėti galvoje ir tai, kad niekas negali numatyti, kokiais būdais su kilusiais sunkumais bandys susidoroti Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
Tačiau darytina prielaida, kad finansų rinkoms Rusijos ekonomikos žlugimo poveikis būtų gana ribotas.
Vakarų investuotojai Rusijoje turėjo laiko iki sankcijų įvedimo pasirūpinti, kad neprarastų savo pinigų. Tačiau derėtų prisiminti, kad 1998 metais „Barclays“ turėjo padengti Rusijos nuostolius, tai bankui atsiėjo 250 mln. svarų.