Ūkiui stagnuojant, Rusija susiduria su pačiu didžiausiu įplaukų mažėjimu per pastaruosius šešerius metus.
Žemų naftos kainų, nuvertėjusio rublio ir Vakarų ekonominių sankcijų kokteilis smaugia Rusijos ūkį.
Žemų naftos kainų, nuvertėjusio rublio ir Vakarų ekonominių sankcijų kokteilis smaugia Rusijos ūkį.
Putininis ūkio augimo modelis, kuris naujojo tūkstantmečio pradžioje sėkmingai funkcionavo, dabar nebeatrodo efektyvus. Vladimiro Putino valdymo metais nebuvo įgyvendintos realios reformos, kurios būtų nukreiptos į valstybės modernizaciją, kovą su korupcija ir carą palaikančių oligarchų privilegijas.
Tai, kad Kremlius yra susirūpinęs dėl dabartinių ekonominių tendencijų, rodo ir paties V.Putino pareiškimai vyriausybei, kuri paraginta išlaikyti „deramą pragyvenimo lygį“.
Prieš keletą dienų Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pranešė apie naujojo ekonomikos atgaivinimo plano sukūrimą.
Vildamasis, kad Europos šalys iš dalies arba visiškai panaikins ekonomines sankcijas, Kremliaus lyderis vis dažniau siunčia signalus, kad Maskva daro viską, kas nuo jos priklauso, kad būtų įgyvendinti Minsko susitarimai dėl padėties Rytų Ukrainoje sureguliavimo.
Be to, gruodį V.Putinas dėjo pastangas, siekdamas įtikinti Sirijos diktatorių Basharą Assadą pasitraukti, taip siekiant prisidėti prie konflikto Sirijoje sureguliavimo.
Tačiau net jeigu sankcijos ir bus panaikintos, tai neišspręs struktūrinių Rusijos ekonomikos problemų, o Irano sugrįžimas į pasaulinę naftos ir gamtinių dujų rinką lems ir toliau nebrangius energetinius išteklius.
Vis dėlto, galvoti, jog ekonominiai sunkumai sumažins Maskvos aktyvumą Artimuosiuose Rytuose, būtų naivu. Bet kartu vis labiau stiprės atotrūkis tarp didžiosios valstybės politiką siekiančio vykdyti Kremliaus ir niūrios ekonominės tikrovės Rusijos viduje.
