„Planuoju kuo greičiau susirasti naujų klientų užsienyje ir išvykti iš Rusijos už pinigus, kuriuos taupiau pirmajai įmokai, – sako 31 metų pramonės dizaineris. – Man čia baisu, žmonės suimami už tai, kad pasisako prieš partijos liniją. Man gėda, o aš net nebalsavau už valdančiuosius.“
Rusijai taikomomis sankcijomis siekiama izoliuoti šalį, Vakarų lyderiai tikisi, kad precedento neturinčios priemonės paskatins Kremlių pakeisti mąstymą.
Rusijos gyventojams tai reiškia, kad nemaža dalis jų praras savo santaupas, ir jau dabar jų gyvenimas yra sutrikdytas. Kai kuriems Rusijos bankams taikomos sankcijos, be kita ko, draudžiama naudotis „Visa“ ir „Mastercard“, taigi ir „Apple Pay“ bei „Google Pay“. 35 metų Daria, projektų vadovas Maskvoje, sakė, kad dėl to negalėjo naudotis metro.
„Visada moku telefonu, bet tai paprasčiausiai neveikė. Su ta pačia problema susidūrė ir keletas kitų žmonių. Paaiškėjo, kad barjerus valdo VTB bankas, kuriam taikomos sankcijos ir kuris negali priimti „Apple Pay“ bei „Google Pay“. Turėjau nusipirkti metro kortelę, – pasakojo jis BBC. – Šiandien taip pat negalėjau atsiskaityti parduotuvėje – dėl tos pačios priežasties.“
Pirmadienį Rusija, reaguodama į sankcijas, daugiau nei dvigubai padidino palūkanų normą – iki 20 proc., kai rublio kursas smuko iki rekordiškai žemo lygio. Akcijų rinka lieka uždaryta baiminantis masinio akcijų išpardavimo. Kremlius teigia, kad turi pakankamai išteklių sankcijoms atlaikyti, tačiau tai kelia abejonių.
Savaitgalį centrinis bankas paragino laikytis ramybės, baiminantis, kad žmonės užplūs bankus, siekdami atsiimti savo santaupas.
Nėra nei dolerių, nei rublių – nieko! Na, yra rublių, bet jie manęs nedomina.
„Nėra nei dolerių, nei rublių – nieko! Na, yra rublių, bet jie manęs nedomina, – sakė dvidešimtmetis Antonas (vardas pakeistas), stovėjęs eilėje prie bankomato Maskvoje. – Nežinau, ką daryti toliau. Bijau, kad dabar mes virstame Šiaurės Korėja arba Iranu.“
Užsienio valiutos pirkimas rusams kainuoja apie 50 proc. brangiau nei prieš savaitę – jei jie apskritai gali jos gauti.
2022 m. pradžioje vienas doleris buvo parduodamas maždaug už 75 rublius, o euras – už 80 rublių. Tačiau prasidėjus karui vienu metu pirmadienį doleris kainavo 113 rublių, o euras – 127 rublius.
Kai tik praėjusią savaitę Ukrainoje prasidėjo karas, rusai puolė prie bankomatų, prisimindami ankstesnių krizių pamokas.
Trisdešimtmetis Ilja (vardas pakeistas) ką tik baigė mokėti paskolą Maskvoje. Jis sako, kad artimiausiu metu persikelti gyventi kitur neturi galimybių.
„Kai prasidėjo operacija Donbase, nuėjau prie bankomato ir išsigryninau Sberbanke turėtas santaupas doleriais. Dabar jas tiesiogine prasme laikau po pagalve. Likusios mano santaupos tebėra bankuose: pusė doleriais, o likusios – rubliais. Jei reikalai pablogės, atsiimsiu visą sumą. Bijau, nes tikiuosi vagysčių bangos“, – sakė jis.
Jei reikalai pablogės, atsiimsiu visą sumą. Bijau, nes tikiuosi vagysčių bangos.
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuose matyti, kaip prie bankomatų ir pinigų keityklų visoje šalyje susidaro ilgos eilės, o žmonės nerimauja, kad jų banko kortelės gali nustoti veikti arba kad bus apribota grynųjų pinigų suma, kurią jie gali išsigryninti.
Dolerių ir eurų pradėjo trūkti per porą valandų po karo pradžios. Nuo to laiko šių valiutų kiekis yra labai ribotas, be to, nustatyta riba, kiek rublių galima išsigryninti.
Grynųjų pinigų problema neapsiriboja vien Maskva: žmonės vyko į Permę, Kostromą, Belgorodą ir kitus provincijos miestus, kad gautų dolerių ar eurų, praneša BBC.
Anoniminis IT specialistas netgi sukūrė „Telegram“ botą, kuris automatiškai teiraujasi, ar populiaraus privataus banko „Tinkoff“ bankomatuose yra eurų ar dolerių, ir, jei taip, dalijasi su prenumeratoriais informacija apie jų buvimo vietą.
Bankai neigia likvidumo bėdas, Kremlius pareiškė, kad Rusija tikėjosi šių naujausių sankcijų ir yra joms pasirengusi, nors nepranešė, ar įmonėms bus suteikta papildoma pagalba, kaip tai buvo daroma pandemijos metu.
Tačiau manoma, kad paprasti rusai, kurių daugelis gauna informaciją iš valstybės kontroliuojamos televizijos, kartojančios Kremliaus retoriką, netrukus pradės pastebėti savo gyvenimo skirtumus.
Jau dabar Maskvos gyventojai praneša apie eiles maisto parduotuvėse, žmonės perka prekes, kurių, jų manymu, trūks dėl padidėjusių kainų ar prekybos apribojimų.
Rusijos įmonėms gali tekti sutrumpinti darbo laiką arba nutraukti gamybą, nes sankcijos yra labai griežtos. Prognozuojama, kad daugeliui rusų ne tik sumažės jų santaupų vertė, bet ir jie neteks darbo, nes ekonomika bus atkirsta nuo Vakarų finansų rinkų.
Rusams visa tai primena įvykius, kai 2014 m. prezidentas V. Putinas aneksavo Krymą ir žmonės valandų valandas stovėjo eilėse, kad gautų grynųjų pinigų. Tuomet doleris paprastai kainavo 30–35 rublius – šiais laikais tai neįsivaizduojama suma.
