A.Kudrino teigimu, ekonomikos augimas Rusijoje bus vėl pradėtas fiksuoti pirmajame arba antrajame 2016 m. ketvirtyje, tačiau ūkio atsigavimą gali apsunkinti naujos sankcijos arba naftos kainų sumažėjimas iki 40 dolerių už barelį.
Vis dėlto, net jeigu neigiamas scenarijus ir neišsipildys, daugelis ekonomistų nesitiki, kad Rusijos ekonomikos augimas bus spartus. Prognozuojama, kad šiais metais Rusijos BVP sumažės 2,7 proc., o 2016 m. padidės vos 0,7 proc. Galiausiai 2017 m. BVP gali pasistiebti 2,5 proc., todėl tokie rodikliai optimizmo nekelia.
Buvęs Rusijos finansų ministras ne kartą yra pareiškęs esąs pasiruošęs vadovauti šalies vyriausybei, jeigu liberalių reformų vykdymui pritartų V.Putinas.
A.Kudrinas ir aibė kitų liberalių pažiūrų ekonomistų ir politikų įsitikinę, kad Rusijai reikalingos skubios reformos, apsaugosiančios šalį nuo ilgų stagnacijos dešimtmečių.
Buvęs Rusijos finansų ministras ne kartą yra pareiškęs esąs pasiruošęs vadovauti šalies vyriausybei, jeigu liberalių reformų vykdymui pritartų V.Putinas.
Pagrindiniai liberalių reformų tikslai – privačios nuosavybės apsauga ir kova su korupcija. Norint juos pasiekti būtina atkurti konkurenciją politiniame gyvenime, garantuoti laisvus rinkimus, įvykdyti teismo ir teisėsaugos sistemų reformas bei palengvinti sąlygas verslui.
Dar vienas svarbus pasiūlymas, dėl kurio sutaria Rusijos liberalių pažiūrų politikai, yra susijęs su didelio masto privatizacija. Jų teigimu, šalyje turi būti sumažinta valstybės įtaka ekonomikoje.
Dar vienas svarbus pasiūlymas, dėl kurio sutaria Rusijos liberalių pažiūrų politikai, yra susijęs su didelio masto privatizacija.
Ekonomistas Sergejus Gurijevas siūlo mokesčių rinkimo ir perskirstymo įgaliojimus atimti iš centro ir perduoti šalies regionams. Jo kolega Sergejus Aleksaščenka mano, kad Rusijos ekonomika turėtų būti atviresnė ir labiau integruota į pasaulio ūkį.
A.Kudrinas siūlo gerokai sumažinti valstybės išlaidas tam, kad sumažėtų biudžeto deficitas. Akivaizdžiausiu valstybinių išlaidų mažinimu taptų pinigų, skiriamų gynybai ir nacionaliniam saugumui, kiekio mažinimas. Šioms sritims Rusijos vyriausybė dabar skiria apie 5 proc. BVP.
