Dar 2011 m. Brazilijos finansų ministerija apkaltino JAV dėl tyčia silpninamos valiutos vertės, norint pasiekti konkurencinį pranašumą. Tačiau dabar situacija pasaulio finansų rinkose apsivertė aukštyn kojomis.
Iš Europos šalių labiausiai sumažėjo Ukrainos ir Rusijos valiutų vertė.
Štai Japonijos jenos, svarbios regioninės valiutos, vertė JAV dolerio atžvilgiu šiuo metu yra žemiausia per pastaruosius septynerius metus. Tai taip pat lemia Pietų Korėjos vono ir kitų Azijos valiutų silpnėjimą.
Panaši situacija susiklostė ir Afrikoje, kur Keniijos šilingas pasiekė pastarųjų trejų metų žemumas palyginti su JAV doleriu, o Nigerijos nairos kursas, palyginti su JAV doleriu laikomas žemiausiu per visą istoriją.
Didžiausi Lotynų Amerikos šalių pralaimėtojai valiutų karuose yra Venesuela ir Argentina, kurių valiutų vertė per pastaruosius metus ypač smarkiai nukrito. Iš Europos šalių labiausiai sumažėjo Ukrainos ir Rusijos valiutų vertė.
Ukrainos grivinos kursas, palyginti su JAV doleriu 2014 m. nukrito net 88 proc., o per tą patį laikotarpį Rusijos rublis nuvertėjo 43 procentais.
Labiausiai rublis nukentėjo dėl krintančių naftos kainų ir šaliai įvestų sankcijų po Kremliaus invazijos į Ukrainą.
Labiausiai rublis nukentėjo dėl krintančių naftos kainų ir šaliai įvestų sankcijų po Kremliaus invazijos į Ukrainą. Vis dėlto, įvestos sankcijos kol kas nepasiekė pagrindinio tikslo.
Nors jos ir susilpnino Rusijos ekonomiką bei paveikė rublio kursą, tačiau kartu tik dar labiau sustiprino V.Putino režimo represijas ir beveik nesumažino Rusijos visuomenės paramos Kremliaus politikai.
„Levada“ tyrimų centro duomenimis, spalio mėnesį parama V.Putinui Rusijoje siekė 88 proc. Be to, po G–20 šalių viršūnių susitikimo, kuriame Vakarų lyderiai ignoravo Rusijos vadovą, V.Putino populiarumas namuose galėjo tik išaugti.
Kitas rublio silpnėjimą lemiantis veiksnys yra naftos kainų kritimas.
Rusijos biudžeto išlaidos buvo prognozuotos, kai naftos kaina yra 102 doleriai už barelį. Jeigu dabartinė naftos kaina, kuri yra žemesnė negu 80 dolerių už barelį, išsilaikys ilgiau, Rusija ir kitos naftą eksportuojančios šalys susidurs su rimtais finansiniais padariniais.
Nuvertėjęs rublis taip pat reiškia brangstančias importines prekes Rusijoje. Tačiau rusiškų prekių eksportuotojams tai gera žinia, nes jos tampa konkurencingesnės užsienio rinkose. Tačiau bėda ta, kad Rusija nelabai ką turi eksportuoti.
Kai valiuta nuvertėja, iškyla didžiulė infliacijos grėsmė, o tai toli gražu nepadidintų V.Putino populiarumo Rusijos visuomenėje.
Kai kurie ekonomistai Rusijai siūlo atsisakyti svyruojančio valiutų kurso politikos, kurią Maskva priėmė lapkričio 10 d., ir vietoje jos pasirinkti valiutų valdybos modelį – susieti rublį su viena iš užsienio valiutų fiksuotu kursu.
Kai kurie ekonomistai Rusijai siūlo atsisakyti svyruojančio valiutų kurso politikos, kurią Maskva priėmė lapkričio 10 d., ir vietoje jos pasirinkti valiutų valdybos modelį – susieti rublį su viena iš užsienio valiutų fiksuotu kursu.
Naftos ir kitų žaliavų, kurias Rusija eksportuoja, kainos nustatomos JAV doleriais. Dėl to pasirinkusi svyruojantį valiutų kursą, Rusija tik didina savo ekonomikos nestabilumą.
Nominalus rublio kursas išliks nepastovus dėl svyruojančių naftos ir kitų žaliavų kainų.
Kitaip sakant, rublis stiprės arba silpnės priklausomai nuo naftos kainų augimo arba smukimo. Rusijos ekonomiką periodiškai purtys milžiniška infliacija arba defliacija.
Norėdamos išvengti tokių svyravimų, daugelis naftą eksportuojančių šalių, tokios kaip Saudo Arabija, Kataras ar Jungtiniai Arabų Emyratai, savo nacionalines valiutas yra susieję su JAV doleriu.
