Rusijos rublio silpnėjimo ištakos – Kinijos sprendimas devalvuoti juanį

„Juodojo pirmadienio“, kurio metu iš pradžių smarkiai krito Azijos šalių, vėliau Europos, o galiausiai ir JAV akcijų indeksai, investuotojai laukė jau kurį laiką. Netikėta Kinijos juanio devalvacija ir žaliavų kainų kritimas atskleidė, kad įvairios biržų akcijos yra gerokai pervertintos. Naujienų svetainė meduza.io pateikia dvi veiksmų grandines, kurios paaiškina kas įvyko „juodąjį pirmadienį“, ir kaip juanio devalvacija susijusi su tuo, kad Maskvoje už vieną eurą jau yra prašoma net 82 rublių.
Seulo akcijų birža
Seulo akcijų birža / „Scanpix“/AP nuotr.

Pirmoji veiksmų grandinė:

Kinija nesmarkiai, tačiau netikėtai, devalvavo savo valiutą

Investuotojai suprato, kad gandai apie Kinijos ekonomikos augimo tempų sulėtėjimą gali būti teisingi

Kinija – pagrindinė žaliavų pirkėja pasaulyje. Jeigu jos ekonomika neauga, arba auga lėčiau, negu planuota, Pekinui reikia gerokai mažiau metalų, naftos ir kitų žaliavų. Tai įvertinę, investuotojai puolė pardavinėti žaliavinius kontraktus

Amerikietiškos „WTI“ naftos barelio kaina nukrito žemiau 40 JAV dolerių, europietiškos „Brent“ naftos barelio kaina laikosi ties 43 dolerių riba. Tokių žemų naftos kainų pasaulis nematė nuo 2008–2009 m. finansų krizės laikų. Visų rūšių žaliavos taip pigiai XXI a. dar nekainavo.

Žaliavų išpardavimas nėrė į krizės laikų žemumas ir tai skaudžiai pajuto žaliavinės valstybės, pirmiausia – Rusija

Už JAV dolerį Maskvos biržoje jau prašoma daugiau negu 70 rublių, o už eurą – daugiau negu 82 rublių

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis