Finansų ekspertai teigia, kad Rusijos noras už naftą ir dujas įmokas gauti rubliais kelia didelių abejonių. Pirmiausia todėl, kad toks sprendimas būtų nenaudingas pačiai Rusijai. Be to, į krintantį rublį, kaip į patikimą valiutą, šiuo metu rimtai nežiūri net patys rusai.
Ekspertai pastebi, kad pingantis rublis ir pradėti užsienio valiutų apyvartos ribojimai nėra gera žinia Lietuvai – mūsų produkcija Rusijos rinkoje brangs, rubliais ilgalaikes sutartis sudarę gamintojai dirbs nuostolingai, dėl didėjančio kainų skirtumo augs kontrabandos iš Baltarusijos ir Rusijos srautai, o mūsų prekybos centrai, iki šiol kaimynus vilioję geromis kainomis, gali netekti klientų.
Rožinė Rusijos svajonė
Svajonė, kad investuotojai ar gyventojai labiau pasitikės rubliu nei doleriu, yra nereali. Atvirkščiai, gyventojai norės apsidrausti nuo rublio kurso kritimo, todėl doleris taupymui ar atsiskaitymams bus naudojamas dar dažniau , – sakė N.Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt teigė, kad Rusijos politikų kalbos prasilenkia su realybe: „Sunkiai įsivaizduojama, kad dujų ar naftos sandoriai galėtų būti sudarinėjami rubliais, o ne tarptautine konvertuojama valiuta – dažniausiai JAV doleriais. Nemanau, kad tokį pasiūlymą reiktų vertinti rimtai. Jį įgyvendinti realiai būtų labai sudėtinga.“
Pasak jo, Rusijos valdžiai rublio nuvertėjimas yra naudingas. Didžioji dalis Rusijos pajamų gaunama JAV doleriais pardavus naftos produktus. Nuvertėjantis rublis reiškia, kad Rusijos valdžia gali daugiau lėšų skirti atlyginimams, socialinėms išmokoms ir kitoms išlaidoms. Nukenčia ne valdžia, o Rusijos žmonės, kurių perkamoji galia smunka, nuvertėja santaupos, brangsta importuojamos prekės, kurių Rusiją įsiveža tikrai daug.
Nuvertėjant rubliui užsienio valiuta paskolas turintiems gyventojams našta didėja. Tai gali lemti didelės dalies gyventojų finansinį nemokumą ir su tuo susijusias finansinio sektoriaus problemas.
N.Mačiulio teigimu, įvairiais ribojimais Rusijos institucijos stengiasi išvengti rimtų šalies finansinių problemų ateityje. „Apribojimas gyventojams išduoti paskolas užsienio valiuta turi racijos. Nuvertėjant rubliui užsienio valiuta paskolas turintiems gyventojams našta didėja. Tai gali lemti didelės dalies gyventojų finansinį nemokumą ir su tuo susijusias finansinio sektoriaus problemas. Tokie ribojimai rodo ir valdžios suvokimą, kad rublio kursas toliau kris“, – paaiškino jis.
Šypsena kelia ir Rusijoje skambantys pareiškimai, kad rublis gali tapti tarptautine atsiskaitymo priemone ir konkuruoti su JAV doleriu. Dažnai Rusijos ekonomistai pavyzdžiu mini Kiniją, kuri deklaruoja tikslus juanį paversti tarptautine atsiskaitymo priemone.
„Kinija yra antra didžiausia pasaulio ekonomika. Ilgainiui ji turi ambicijų, kad juanis taps tarptautine konvertuojama valiuta. Tokį norą yra deklaravusi Kinijos valdžia, kuri mažina kapitalo kontrolę ir tikisi, kad juanio kursas vis labiau bus nustatomas rinkos, o ribojimų pirkti šią valiutą neliks.
Tuo tarpu Rusijos ekonomika yra daug mažesnė ir daug mažiau patikima. Svajonė, kad investuotojai ar gyventojai labiau pasitikės rubliu nei doleriu, yra nereali. Atvirkščiai, gyventojai norės apsidrausti nuo rublio kurso kritimo, todėl doleris taupymui ar atsiskaitymams bus naudojamas dar dažniau“, – sakė ekonomistas.
Rublio kratosi patys rusai
Rublio nuvertėjimas yra neišvengiamas procesas ir jis tęsis toliau, – prognozavo S.Besagirskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas 15min.lt teigė, kad Rusijos pasirinktas kelias gelbėti rublį kelia labai didelių abejonių.
„Visos priemonės, kuriomis problemą bandoma spręsti, liaudiškai tariant, „per aplinkui“, suveikia labai retai. Neprisimenu pavyzdžio, kad jos apskritai veiktų. Matome, kad šiuo metu pasaulio bendruomenė daro didelį spaudimą Rusijai. Iš šalies traukiasi kapitalas, atsiranda daugiau neigiamų pasekmių ūkiui. Rublio nuvertėjimas yra neišvengiamas procesas ir jis tęsis toliau“, – sakė S.Besagirskas.
Tarptautinės sutartys rubliais infliacijos tikrai nesulaikytų, o laimėtų ne Rusija, bet energijos išteklių pirkėjai.
Jis pabrėžė, kad „Gazprom“ kalbos prasilenkia su ekonomine logika, o Lietuva tik laimėtų, jei sutartis tektų persirašyti rubliais: „Tikrai nemanau, kad Rusija norės su Lietuva ar kita ES šalimi sudaryti dujų tiekimo sutartį rubliais žinant, kokia bus infliacija Rusijoje. Sunku pasakyti, kodėl tokie pareiškimai daromi. Tarptautinės sutartys rubliais infliacijos tikrai nesulaikytų, o laimėtų ne Rusija, bet energijos išteklių pirkėjai.“
S.Besagirskas nurodė, kad visa NVS rinka yra labai susijusi su doleriu: „Pačiam teko lankytis šiose šalyse ir mačiau protu nepaaiškinamą žmonių meilę doleriui. Net kai jis labai smuko euro atžvilgiu, dolerių nebuvo skubama atsisakyti. Rublio paprasti gyventojai nevertina ir savo santaupas laiko doleriais. Kalbos apie galimybę, kad rublis taps bazine atsiskaitymų valiuta, yra gerokai per ankstyvos. Tam turi daug kas iš esmės pasikeisti.“
Bloga žinia Lietuvai
Tiems gamintojams, kurie sutartis sudarė rubliais, situacija yra labai skausminga. Visai realu, kad jie bus priversti produktus pardavinėti pigiau savikainos.
15min.lt kalbinti ekonomistai teigė, kad krintanti rublio kaina Lietuvai nėra gera žinia. Dėl to nukentės mūsų gamintojai, sutartis pasirašę rubliais, eksportuotojams bus sunkiau savo prekes parduoti Rusijoje, didės kontrabandos srautai ir mažės į Lietuvą apsipirkti atvykstančių žmonių.
„Dauguma gamintojų sutartis yra sudarę eurais arba doleriais. Jiems šie procesai yra mažiau skausmingi. Žinoma, jų produkcija Rusijos rinkoje brangsta, todėl yra tiesiog mažiau perkama. Tiems gamintojams, kurie sutartis sudarė rubliais, situacija yra labai skausminga. Visai realu, kad jie bus priversti produktus pardavinėti pigiau savikainos. Kiek teko matyti kontraktų, juose visuose daugiau ar mažiau buvo įvertinta valiutos svyravimo rizika, tačiau tokio drastiško rublio kritimo mažai kas tikėjosi. Manau, kad mums krintantis rublio kursas atneš daugiau žalos, negu naudos“, – dėstė S.Besagirskas.
Pasak jo, Rusijoje prekių kainos santykinai mažės, todėl kontrabandos srautai turėtų padidėti. Daug Karaliaučiaus ir Baltarusijos gyventojų važiuodavo į Lietuvą apsipirkti. Lietuvoje prekės, išskyrus cigaretes, degalus ir alkoholį, yra pigesnės. Dėl smunkančio rublio prekės Lietuvoje pirkėjams iš Rytų brangs ir prekybos balansas pasisuks ne Lietuvos naudai.
Srautai į Karaliaučių išaugo
Pastebime, kad fizinių asmenų srautas į Karaliauiaus kraštą padidėjo, – sakė J.Miškinis.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis 15min.lt patvirtino, kad į Karaliaučių traukia vis daugiau Lietuvos gyventojų: „Pastebime, kad fizinių asmenų srautas į Karaliaučiaus kraštą padidėjo. Tai matyti iš eilių. Kontrolės lygis Karaliaučiaus pasienio postuose yra pagerėjęs. Buvo įrengti rentgeno aparatai, įdiegtos kitos priemonės. Nelegalios prekybos apimtis kol kas užkardome pakankamai efektyviai, bet srautų didėjimo tendencija tikrai yra.“
Pasak jo, itin sudėtinga kovoti su šešėline degalų rinka. Degalų kontrolės teisinis reglamentavimas turi spragų. Per sieną degalai įvežami legaliai naudojantis lengvata, o vėliau nelegaliai parduodami. Nubausti už tokius nusikaltimus yra labai sudėtinga.
„Išpylimo faktas dar nėra nusikalstama veikla. Įstatymai numato galimybę susimokėti mokesčius, jei iš transporto priemonės degalai išpilami. Mes teikiame Finansų ministerijai pasiūlymus, kad tvarka būtų sugriežtinta ir muitinė būtų informuota iki išpylimo“, – minėjo J.Miškinis.
Galvos skausmas – Baltarusija
Žemaitijoje baltarusiškos cigaretės dominuoja. Rusijoje pagamintų cigarečių kiekis buvo ženkliai sumažėjęs. Rublio kritimas kontrabandą iš Rusijos darys patrauklesnę, tačiau mes manome, kad situacija yra valdoma, – minėjo J.Miškinis.
Pasak pašnekovo, alkoholinių gėrimų kontrabandos iš Rusijos ar Baltarusijos mastai yra labai sumažėję. Kur kas paprasčiau nelegalų alkoholį gaminti Lietuvoje ir išpilstyti jį į rusiškomis etiketėmis paženklintus butelius. Tokie nelegalūs alkoholio gamintojai dažnai naudoja denatūruotą spiritą ir kitus sveikatai pavojingus gamybos būdus.
Kontrabandinių cigarečių rinkoje šiuo metu Rusija prarado lyderės poziciją. „Baltarusijos pasienis kelia daugiau nerimo. Žemaitijoje baltarusiškos cigaretės dominuoja. Rusijoje pagamintų cigarečių kiekis buvo ženkliai sumažėjęs. Rublio kritimas kontrabandą iš Rusijos darys patrauklesnę, tačiau mes manome, kad situacija yra valdoma“, – minėjo J.Miškinis.
„Maxima LT“ atstovė Renata Saulytė 15min.lt teigė, kad kol kas nejaučiama pirkėjų iš Baltarusijos ir Rusijos srautų mažėjimo: „Mūsų prekybos centruose baltarusių apsipirkti atvažiuoja kiek daugiau, nei rusų. Esminių pasikeitimų, palyginti 2013 ir 2014 m., nematome. Palyginome šių metų vasarį su kovu, kai rublio kritimas jau buvo prasidėjęs. Srautai labai stabilūs. Net fiksavome kiek mažesnį nei procento augimą. Sunku pasakyti, kokią įtaką krintantis rublis darys ateityje, tačiau tikimės, kad pirkėjus išlaikyti pavyks.“
