Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Muitinės laboratorija nustatė: rusiškų trąšų importo lyderis „Agrokoncernas“ už ištirtas trąšas antidempingo muitų nemoka

Rusiškų trąšų importuotojams Lietuvoje yra nesudėtinga išvengti antidempingo muitų. Tam pakanka įmaišyti bent 21 proc. priedų ir tokiu atveju muitas jau yra netaikomas. Muitinės laboratorijos skaičiavimu, amonio salietra, „Agrokoncerno“ importuojama iš Rusijos, išvengia antidempingo muitų. Be to, trąšų sudėties kontrolė muitinėje yra epizodinė – pastarąjį kartą muitinės laboratorija mėginius tyrė dar 2009 metais, o maišytų trąšų importas auga lyg ant mielių, rodo statistika.
Agrokoncerno būstinė
„Agrokoncerno“ būstinė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Ar galėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio, Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“ išvengti antidempingo muitų už importuojamas trąšas? Tokį klausimą kelia ne tik žurnalistas Edmundas Jakilaitis, bet ir laidų prodiuseris Haroldas Mackevičius.

„Mes skaičiavome, kiek tokiose trąšose yra amonio salietros. Paskaičiavome, kad tikrai mažiau nei 80 procentų, vadinasi, antidempingo muitas netaikomas“, – 15min patvirtino R.Neniškienė.

„Čia yra legali schema permesti rusišką azotą per ES sieną išvengiant antidempingo muito“, – savo feisbuko paskyroje rašo H.Mackevičius, kuris kelia versiją, kad trąšos yra maišomos dar Rusijoje, ir taip išvengiama antidempingo muitų Lietuvoje.

Lietuvos muitinės laboratorijos vedėja Ramutė Neniškienė po skaičiavimų 15min patvirtino – populiarios „Agrokoncerno“ trąšos Lietuvoje neapmokestinamos antidempingo muitu.

Maišytų trąšų importas vis auga

Statistika rodo, kad rusiškų trąšų su priemaišomis importas Lietuvoje sparčiai auga. Statistikos departamento duomenimis, kuriuos gavo 15min, 2016 metais per 10 mėnesių importuota 145,2 tūkst. tonų trąšų, kurių sudėtyje yra du ar trys priedai – azotas, fosforas ir kalis.

„Arvi“ nuotr./Trąšų gamykla
„Arvi“ nuotr./Trąšų gamykla

Dar daugiau tokių trąšų importuota šiais metais per tą patį laikotarpį – 174,4 tūkst. tonų. Grynų kalio trąšų iš Rusijos importas taip pat augo, bet ne tokiais tempais – nuo 21 tūkst. iki 29 tūkst. tonų per metus.

Pernai per 10 mėnesių maišytų trąšų iš Rusijos importuota už 37,2 mln. eurų, o šįmet per tą patį laikotarpį – jau už 41,2 mln. eurų, rodo Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias importinių trąšų iš Rusijos augimas, jei lyginsime su kitomis trąšomis.

Šiuo metu „Agrokoncernas“ skelbiasi parduodantis amonio salietrą su fosforu ir kaliu, tačiau sudėties parametrų neskelbia.

Nori išvengti muito? Įberk 21 proc. priedų

Rusiškoms trąšoms, pavyzdžiui, amonio nitratui, taikomas antidempingo muito mokestis. Kaip 15min paaiškino Muitinės laboratorijos vadovė Ramutė Neniškienė, trąšos gali būti ir sumaišytos su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, azotu, fosforu. Muito dydis skiriasi, tačiau nežymiai.

Nedidelis priedų pridėjimas neleidžia išvengti antidempingo muito, sakė R.Neniškienė. Tačiau ES taiko antidempingo muitą tik toms trąšoms, kuriose yra iki 20 proc. priemaišų. „Antidempingo muitas taikomas tik trąšoms, kurių sudėtyje amonio nitratas sudaro daugiau kaip 80 proc. masės“, – 15min patvirtino Muitinės laboratorijos vedėja.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Muitinės departamente pristatytas muitinės mobiliųjų grupių automobilis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Muitinės departamente pristatytas muitinės mobiliųjų grupių automobilis

O jei priemaišos sudaro daugiau nei 20 proc? Tada muitai jau netaikomi, informavo specialistė.

„Agrokoncernas“ skelbia, kad parduodamų trąšų 1 tonoje yra 750 kg amonio salietros ir 250 kg NPK 16-16-16. Kas tai yra? „Agrokoncernas“ savo interneto svetainėje skelbia, kad tai yra azotas, nitratinis azotas, amonio azotas ir fosforo pentoksidas, taigi priedai prie amonio salietros. Pagal viešai skelbiamą informaciją, priedai sudaro 25 proc. viso mišinio.

„Mes su kolegomis skaičiavome, kiek tokiose trąšose yra amonio salietros. Paskaičiavome, kad tikrai mažiau nei 80 procentų, vadinasi, antidempingo muitas netaikomas“, – 15min patvirtino laboratorijos vedėja.

Pats „Agrokoncernas“ neatsakė į 15min klausimus.

O kaip muitininkai sužino, kokiomis proporcijomis trąšos yra maišytos?

Trąšų mėginius turėtų tirti Muitinės departamento laboratorija. Tačiau kaip dažnai tai daro?

Laboratorijos vadovė R.Neniškienė 15min teigė, kad pastarąjį kartą muitinės laboratorija mėginius tyrė 2009 metais.

Prašo pranešti, jei mato pažeidimų

Tiesa, Muitinės departamentas pripažįsta, kad importuotojai gali ir apeiti antidempingo priemonių taikymą.

„Jeigu importuotojas, siekdamas apeiti antidempingo priemonių taikymą, sąmoningai deklaruoja neteisingą prekės kodą arba kilmę, tuomet tai yra teisės aktų pažeidimas, už kurį baudžiama“, – teigė Muitinės departamento atstovai.

Muitinė esą kontroliuoja, ar bandoma apeiti antidempingo muitus. O ką daro, jei kyla įtarimų, kad verslininkai apeina antidempingo muitus? „Manome, kad kiekvieno piliečio pareiga apie jam žinomas nusikalstamas veikas, šiuo atveju – apie mėginimus išvengti antidempingo priemonių sąmoningai, keičiant trąšų sudėtį arba klastojant prekės kodą, pranešti teisėsaugos institucijoms“, – pakomentavo Muitinės departamentas.

„Žinoma, mums galima būtų priekaištauti tada, jeigu trąšos buvo importuojamos su neteisingais kodais, kur nėra antidempingo muito, o mes (muitinė) tai pražiopsojome“, – neslėpė laboratorijos vedėja R.Neniškienė.

Beje, ne visoms trąšoms iš Rusijos taikomas antidempingo muitas. Pavyzdžiui, amonio sulfatui, kalio sulfatui, natrio nitratui, karbamidui, superfosfatui antidempingo muitas netaikomas.

Konservatoriai kreipėsi dėl trąšų

Konservatoriai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas antradienį kreipėsi į ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių, Konkurencijos tarybos pirmininką Šarūną Kesarauską ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Rimantą Sinkevičių dėl dempinguotos produkcijos importo iš trečiųjų šalių.

Seimo nariai teigia, kad į Lietuvą importuojami vis didesni kiekiai azoto nitrato trąšų su nedideliais fosforo ir kalio priedais. Todėl politikai prašo atsakyti, ar bus pradėtas tyrimas dėl faktinio antidempingo taisyklių pažeidimo, importuojant trąšas „su priedais“.

Taip pat klausiama, ar šioms azoto nitrato trąšoms „su priedais“ turi būti taikomos tokios pat antidempingo taisyklės, kaip ir grynoms analogiškoms trąšoms.

„Nors verslas, importuojantis tokias trąšas „su priedais“, ir nepažeidžia jokių galiojančių taisyklių, tačiau toks būdas apeiti kovos su dempingu taisykles nėra sąžiningas. Lietuvos valdžios institucijų pareiga yra prižiūrėti, kad Lietuvos rinkoje būtų laikomasi sąžiningos konkurencijos taisyklių ir kad nebūtų leidžiama užimti rinkos su faktiškai dempinguota trečių šalių produkcija“, – pažymėjo A.Kubilius.

„Turi būti išsklaidytos visos įmanomos abejonės dėl galimų antidempingo taisyklių pažeidimų. Spengianti atsakingų valstybės institucijų ir susijusių įmonių tyla tik didina visuomenės nepasitikėjimą ir kelia dar daugiau įtarimų“, – teigė M.Majauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?