Liepą Lietuvos verslo konfederacija paskelbs realų atlyginimų dydį Lietuvos įmonėse. Tuomet bus galima palyginti siūlomus atlyginimus ir darbuotojų lūkesčius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Tyrime dalyvauja daugiau nei 300 Lietuvos įmonių bei 5 tūkst. darbuotojų. Siekiama išsiaiškinti realų daugiau nei 300 profesijų atlyginimų dydį.
„Danske bank“ analitikų vertinimu, vidutinis darbo užmokestis šiemet augs apie 3,5–4 proc., tačiau laukti tolesnio žymaus augimo dar anksti.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teigimu, šiuo metu didžiausios verslo įmonių patiriamos išlaidos yra būtent darbo užmokestis ir jo apmokestinimas.
Šiuo metu didžiausios verslo įmonių patiriamos išlaidos yra būtent darbo užmokestis ir jo apmokestinimas.
„Darbo santykiai, užmokestis, yra labai aktuali tema. Tai atsispindi ir verslo raidos prognozėse, ir partijų programose. Šios valdžios vienas iš sprendimų buvo nuosaikus minimalios algos didinimas, mes tam pritariame. Apskritai nuomonės yra įvairios, ir dėl to mes manome, kad šioje srityje reikia išsamesnių tyrimų. Vienas iš principų, kuriuos mes siūlome, yra sprendimų priėmimas remiantis analize. Taigi tyrimų rezultatus pateiksime ministerijoms“, – konferencijoje sakė V. Sutkus.
„Danske bank“ vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė sakė, kad skaičiuojami atlyginimų vidurkiai mažai ką pasako apie konkrečių profesijų atlyginimus.
„Pirmas ketvirtis rodo, kad vidutinis atlyginimas gana sparčiai augo, tačiau matome, kad tai didele dalimi lėmė minimalios mėnesinės algos didinimas. Perspektyvoje negalime tikėtis spartaus augimo. Rusijoje ekonomikos augimas lėtėja, euro zona vis dar krizėje, nedarbo lygis išlieka aukštas. Tik tam tikrose srityse matysime spartesnį algų didėjimą“, – prognozuoja V. Klyvienė.
Be to, analitikės teigimu, dalis darbuotojų, dirbančių už minimalų užmokestį, buvo priversti pradėti dirbti ne visą darbo dieną. „Vien populistiškai grindžiant ir nepamatuotai negalima didinti minimalios algos“, – perspėjo V. Klyvienė.
Atlyginimo tyrimų agentūros plėtros vadovas Anton Kuznetski sakė, jog tyrimu siekiama palyginti, kokius atlyginimus siūlo darbdaviai, o kokių tikisi darbuotojai. Pavyzdžiui, Estijoje labai trūksta IT specialistų, dėl to algos čia gali būti dukart didesnės nei kitose Baltijos šalyse. Darbo ieškančiam žmogui ši informacija, atlikus tyrimus, gali padėti suprasti, kokios yra jo galimybės.
„CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pažymėjo, kad darbuotojams ir darbdaviams trūksta susikalbėjimo.
„Pasitaiko atvejų, kai jau trečiame atrankos į darbą etape kandidatas sužino, kad jam siūlomas atlyginimas beveik trigubai mažesnis, nei jis tikisi ir įvertina savo darbą. Tyrimas suteiks nors kiek aiškumo, koks atlyginimas gali būti tam tikroje profesijoje“, – sakė R. Karavaitienė.
R. Karvaitienė teigia, kad Lietuvos įmonės nelinkę dalytis informacija ir darbuotojų atlyginimus laiko po devyniais užraktais. „Tai išbalansuoja darbo rinką, abi pusės nesusikalba“, – sakė R. Karvaitienė.