El. prekyba Lietuvoje turi potencialo
Pasaulį sukausčius pandemijai ir dėl jos įvestam karantinui, viena iš nedaugelio gerų naujienų buvo susijusi su el. prekyba. Teiginiai, kad atėjo e. verslo šlovės valanda iš dalies buvo teisingi, tačiau ne visose rinkose augimas buvo vienodas.
Pasak e. komercijos sprendimus kuriančios bendrovės „Adeo Web“ vadovo Igno Dombrauskio, bene geriausiai išvystytą el. prekybos sistemą turinčioje Jungtinėje Karalystėje pandemija pirkimo apimtis internetu privertė užaugti dešimtimis procentų. Tačiau jei pažiūrėsime į Lietuvą, čia e. komercija neišgyveno ypatingo bumo ir augo sau įprastu nuosaikiu tempu.
„Esame devyniolikti pagal Europos Komisijos (EK) sudaromą Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą. Mūsų šalyje pernai, kai siautė pandemija, internetu pirko kiek daugiau nei 58 proc. gyventojų. Palyginti su 2019 m., kurie buvo nesuvaržyti karantinų, šis rodiklis padidėjo tik beveik 5 proc.“, – sako I.Dombrauskis.
Jo teigimu, rinkoje stebimi procesai ir verslo elgesys leidžia daryti prielaidą, kad el. prekybos augimas dėl dalinių apribojimų atlaisvinimų jei ir šiek tiek sulėtės, vis tiek turi nemažą potencialą.
„Karantinas stipriai smogė fizines prekybos vietas turinčiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ribojimai ir baimė dėl galimo užkrato keitė ne tik didelės dalies pasaulio, bet ir Lietuvos vartotojų elgesį. Centrinio banko duomenimis lietuviai per praėjusius metus vis mažiau atsiskaitė grynaisiais pinigais ir vis daugiau už prekes mokėjo skaitmeniniu būdu. Atsiradę nauji įgūdžiai ir patirtis perkant internetu niekur nedings, todėl labai didelė tikimybė, kad nauji e. prekybos vartotojai susiformavusių įgūdžių nepamirš ir naudos ateityje“, – pabrėžė „AdeoWeb“ vadovas.
5 svarbiausios el. prekybos tendencijos kitiems metams
Pasak „Adeo Web“ vadovo I.Dombrauskio, nors e. komercijos verslas yra nuolat kintantis ir jame permainos yra dažnos, tačiau žvelgiant į pasaulinę praktiką ir vertinant klientų poreikius visgi galima įvardinti kelias aiškias tendencijas.
Tendencija Nr. 1 – sprendimų auditas
El. prekyba plėtojama jau ne vieną dešimtmetį, tad šioje srityje dirbančių verslininkų naudojamų skaitmeninių įrankių ir platformų kiekis yra gerokai išaugęs. Net ir nauji šios rinkos žaidėjai per gana trumpą laiką taip pat sugeba įdiegti daug įvairių įskiepių ir papildomų įrankių, kurie turėtų padėti jų darbe. Tačiau tiesa yra ta, kad dažniausiai tų papildinių ir patobulinimų būna per daug. Dėl to prekybos sistemos pradeda dirbti nestabiliai ir komplikuoja naršymą, o tai kelia vartotojų pasipiktinimą, kuris daro neigiamą poveikį prekybos rezultatams.
„Mažiau yra daugiau. Stabili sistema, aiški navigacija ir greitis – štai, ko tikisi daugelis pirkėjų. Panašu, kad tuo rūpintis ima ir prekybininkai, kurie imasi rimtų auditų ir iš naujo įvertina, ko jiems iš tikrųjų reikia, o ko galima atsisakyti“, – nurodė I.Dombrauskis.
Tendencija Nr. 2 – prekyba socialiniuose tinkluose
Socialinių tinklų komercija – bene ryškiausia kylanti el. prekybos tendencija. Iš vienos pusės, tai yra socialinių tinklų kūrėjų sumanus žingsnis, leidžiantis savo platformose dar ilgesniam laikui sulaikyti vartotojus, iš kitos – tai naujos galimybės verslui ir didesnis patogumas žmonėms. Pastarieji Lietuvoje apsipirkti gali beveik nepalikdami socialinio tinklo, o JAV net ir transakcija gali būti įvykdyta nepalikus socialinio tinklo „Facebook“.
„Praėjusiais metais „Instagram“ pristatė apsipirkimo skirtukus, kurie leidžia vartotojams peržiūrėti naujas prekes. Savo ruožtu „Facebook“ skatina prekeivius naudotis platformoje įdiegta parduotuvės funkcija ir gerokai supaprastino naujų prekių įkėlimo procedūrą.
„Pinterest“ taip pat pristatė funkciją, kuri skirta prekybos skatinimui. Ji veikia per specialius perkamus prisegtukus (angl. buyable pins). Ir tai tik keli sprendimai. Jų toliau sparčiai daugės, o socialinių tinklų ir prekybos platformų persipynimas taps vis daugialypiškesnis. Tai nestebina, mat verslas eina ten, kur būna vartotojai, o dauguma jų lindi socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, statistika rodo, kad net 54 proc. vartotojų informacijos apie prekes paieškai naudoja socialinius tinklus“, – sako „Adeo Web“ vadovas.
Tendencija Nr. 3 – dėmesys mažiems prekybininkams
Vis daugiau žmonių ima mąstyti apie jų daromą poveikį aplinkai. Apklausos rodo, kad net ir Lietuvoje klimato kaitos klausimai yra svarbi tema daugeliui gyventojų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės vis dažniau renkasi vietinius, ne tinklinius prekybininkus – jie asocijuojasi su tvarumu, ekologija ir atsakingumu.
„Dėmesys mažiems prekybininkams taip pat padidėjo ir dėl pandemijos, mat dalis gyventojų solidarizavosi su vietiniais verslais ir stengėsi jiems padėti bent tuo, kad apsiperka pas juos. Ir nors to solidarizavimosi kitais metais jau, matyt, bus gerokai mažiau, tačiau neišvengiamai liks dėmesys tvarumo ir ekologijos temoms. Tai yra šansas mažiesiems e. Prekybininkams“, – tikino I.Dombrauskis.
Tendencija Nr. 4 – pirkimas „akimis“
Matyt, dar yra nemažai menančių laikus, kai pirkimas internetu reiškė prekių pasirinkimą iš sąrašo, kuris primena excel’io lentelę. Laimei toks kankinimas jau beveik išnyko. Daugelis suprato, kad prekę reikia ne tik aprašyti, bet ir parodyti, kaip ji atrodo. Vis dėto prie gerų dalykų priprantama greitai ir dabar paprastų, nors ir kokybiškų, nuotraukų darosi negana.
„Tobulėjančios skaitmeninės medijos ir jų prieinamumas išlepino vartotojus. Ypač pažangiausius ir dažniausiai perkančius elektroninėje erdvėje. Todėl vizualinė komercija turi žengti dar vieną žingsnį į priekį ir pasiūlyti tokius dalykus kaip vartotojų sukurtas turinys, interaktyvūs vaizdo įrašai, papildyta tikrovė ar kitas interaktyvus turinys“, – vardijo „Adeo Web“ vadovas.
Jo teigimu, bene aktualiausi sprendimai, kuriuos turėtų apsvarstyti ir įgyvendinti el. prekybos platformų plėtotojai yra šie:
- 360 laipsnių nuotraukos, kuriomis pristatomi populiariausi produktai;
- Vartotojų sukurto turinio panaudojimas produktų pristatymui;
- Video turinys, leidžiantis geriau įvertinti tikrąsias produkto savybės;
- Galimybė visgi netikusią prekę kuo paprasčiau grąžinti.
Tendencija Nr. 5 – suasmeninimas
Ši tendencija yra net ne tendencija, o ilgai besitęsiantis pažadas vartotojams, kurio dorai iki šiol taip ir nesugebėjo beveik niekas įgyvendinti. Vis dėlto tai yra svarbus e. komercijos elementas, mat jei reikėtų įvardyti vieną dalyką, kurio nori kiekvienas klientas – tai gebėjimas patenkinti individualius jo poreikius ir lūkesčius.
Tyrimai rodo, net 80 proc. labiau tikėtina, kad vartotojas pirks iš to, kas jam pateikia suasmenintą pasiūlymą.
„Tyrimai rodo, net 80 proc. labiau tikėtina, kad vartotojas pirks iš to, kas jam pateikia suasmenintą pasiūlymą. Skaičiuojama, kad įprastai tokie sprendimai pardavimo rezultatus praktikoje kilsteli apie 20 proc. Tad jei dar kas neturi elementarių suasmeninimo įrankių ar sprendimų – pats laikas apie juos pagalvoti“, – akcentavo I.Dombrauskis.
