Konkurencija aštrėja
Vertinant pastarųjų metų situaciją e.komercijos srityje, Lietuvoje, atrodo, konkuruoti tampa vis sudėtingiau. Kaip rodo bendrovės „Omniva LT“ užsakymu šiemet atlikto Lietuvos e.komercijos tyrimo duomenys, 17 proc. internetinę prekybą dabar vykdančių įmonių iki pandemijos to nedarė. Tačiau, be jų starto, į Lietuvą taip pat atėjo tokie e. komercijos gigantai kaip „About You“, „Zalando“, „Boozt“, „Shopee“ ir „Asos“.
Vien mados e.platforma „About You“, į Baltijos šalis įžengusi pernai pavasarį, įgyvendino dar 2018 m. išsikeltą uždavinį – šiemet pasiekė milijardinę apyvartą. Platformos augimo tempą rodo ir Lietuvos e.komercijos projektų TOP 100 – palyginti su šių metų liepos mėnesiu, apsilankymų skaičiumi aboutyou.lt vos per kelis mėnesius pakilo 3 pozicijomis ir rugpjūtį rikiavosi 8-oje šimtuko vietoje. Būtent mūsų rinkoje naujų, bet pasaulyje gerai žinomų prekių ženklų pasirodymas, anot S. Bielskio, neišvengiamai keičia vietos verslo konkurencines sąlygas.
„Nauji e.komercijos žaidėjai į Lietuvą ateina ne tik su didžiuliu asortimentu, bet ir milžiniškais reklamos biudžetais. Stiprus finansinis užnugaris gali jiems padėti susiformuoti savo klientų bazę ir per įvairias akcijas, kokių negali sau leisti mažieji“, – pabrėžia S.Bielskis.
Anot jo, konkurenciją vietinėje e.prekybos rinkoje didina ne tik vis didėjantis šio segmento verslų skaičius, bet ir pasauliniu mastu lėtėjantys internetinės prekybos augimo tempai. Rinkos tyrimų bendrovė „eMarketer“ prognozuoja, kad kasmetė pasaulinės e.komercijos plėtra mažės nuo 16,8 proc. šiemet iki 9 proc. 2025 m. Tad vis daugiau bendrovių ateityje turės dalytis lėčiau augančią rinką.
Žada tarptautinės e.prekybos šuolį
S.Bielskis akcentuoja, kad, didėjant konkurencijai šalyje, reikėtų pradėti žvalgytis į užsienio rinkas. Visgi to daryti neskubama – kaip rodo „Omniva LT“ duomenys, 55 proc. e.komercijos įmonių internetu prekiauja tik Lietuvoje ir vos 8 proc. jau įžengė į kitų Baltijos šalių rinkas. Dažniausiai toks vangumas bristi į platesnius tarptautinius vandenis motyvuojamas poreikio nebuvimu – tai akcentuoja net 68 proc. internetu už Baltijos šalių ribų neprekiaujančių įmonių, 12 proc. e. verslų orientuojasi tik į vietos rinką, 7 proc. šį žingsnį numato ateityje.
„Toks nenoras plėstis į užsienio rinkas kiek stebina. Jau seniai matome, kad e.prekyba peržengia šalies ribas, tampa tarptautinė. Šiandien Europos Sąjungą daugybė įmonių mato kaip vieną rinką, kurioje neegzistuoja valstybių sienos. Jų pavyzdžiu turėtų pasekti ir Lietuvos verslai“, – vertina S.Bielskis.
Atsižvelgti į užsienio rinkas turėtų paskatinti ir Europos e.prekybos statistiniai duomenys. Pagal juos tarptautinės e.komercijos apimtis žemyne pernai didėjo 35 proc., kitąmet turėtų augti 51 proc. Prognozuojama, kad pasauliniu mastu tarptautinė e.komercija nuo 2019 iki 2026 m. turėtų augti net 6 kartus (nuo 780 iki 4 820 mlrd. JAV dolerių).
Sėkmės pavyzdžių yra
Žvalgytis į užsienį skatina ir e.prekybos sėkmės pavyzdžiai – užsienio rinkų potencialą jau spėjo įžvelgti ne vienas lietuviškas verslas. Baltijos šalyse sparčiai augo „Pigu“, vienuolikoje šalių veikianti e. prekybos baldais bendrovė „Furniture1“ praėjusiais metais pardavimus padidino daugiau nei pusantro karto – Rumunijoje ir Graikijoje atitinkamai stebėtas 175 ir 162 proc. siekiantis pardavimų šuolis. Taip pat sėkmingai į tarptautinę rinką įsiliejo naudotomis automobilių dalimis internetu prekiaujanti platforma RRR.LT ir kavos aparatų bei jų priedų parduotuvė „Kavos draugas“.
S.Bielskio teigimu, lietuviškų verslų sėkmei užsienyje yra nemažai prielaidų: esame vienos brandžiausių pasaulyje rinkų – Europos Sąjungos – dalis, beveik nebeturime kalbos barjerų, siūlome panašaus su kitomis Europos šalimis kainų lygio prekes, o galiausiai esame išradingi ir kūrybiški atrasdami verslo nišas.
„Didelį postūmį lietuviško verslo sėkmei tarptautinėje rinkoje gali turėti ir tobulėjanti siuntų infrastruktūra – jau šiandien yra galimybė naudojantis internetine platforma patogiai išsiųsti siuntas į visą pasaulį. Tiesa, norint sėkmingai konkuruoti užsienyje, svarbu užtikrinti ne tik greitą prekių pristatymą įvairiais, klientui kuo patogesniais būdais, bet ir grąžinimą – tokios galimybės Lietuvos e.verslui taip pat jau sudarytos“, – teigia „Omniva LT“ vadovas.
