Dabar unikalus laikas šalies verslui – tarptautinės rekonstrukcijos lėšos jau skiriamos, projektai pradedami, o konkurencija dar nėra labai didelė.
Ukrainos atstatymui reikalinga suma jau dabar 3 kartus viršija šalies nominalų BVP ir toliau nuosekliai augs, kol tęsis kariniai veiksmai. Iki šiol karo sukelta tiesioginė žala Ukrainos pastatams ir infrastruktūrai perkopė 152 mlrd. JAV dolerių. Tarp labiausiai nukentėjusių sričių yra transportas, prekyba ir pramonė, energetika, bei žemės ūkis. Visa ši žala turės būti atitaisyta, o kada tai įvyks – didele dalimi priklauso ir nuo privataus sektoriaus investicijų.
Ukraina – strateginė galimybė Lietuvos verslui
Lietuva nuo pat karo pradžios aktyviai rėmė Ukrainą, tačiau dabar verslui atsiveria plačios galimybės prisidėti prie atstatymo projektų ir užmegzti tvarius verslo ryšius, kurie bus itin svarbūs Ukrainos ekonomikai atsigaunant. Lietuvos verslas gali prisidėti technologijomis ir investicijomis, bei sustiprinti pozicijas didžiulėje rinkoje, kuri iki karo turėjo per 40 mln. gyventojų. Ankstyvas įsitraukimas į Ukrainos rekonstrukcijos procesus suteikia Lietuvos įmonėms kelis esminius pranašumus:
Ekonominės galimybės ir palanki tarptautinė aplinka. Dabar yra itin palankus metas verslui įžengti į Ukrainos rinką – tarptautinės institucijos aktyviai finansuoja atstatymo projektus, o šalis sparčiai įgyvendina reformas, siekdama sukurti skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką. Įmonės, kurios įsitrauks anksčiau, turės pranašumą: galės užmegzti ilgalaikes partnerystes, laimėti svarbius projektus ir užsitikrinti tvirtas pozicijas rinkoje, kol konkurencija nėra tokia arši.
Galimybės lietuviškoms inovacijoms. Ukrainos atkūrimas vyksta remiantis strategija „Build Back Better“ – skatinamos inovacijos, efektyvesni sprendimai ir tvari plėtra. Tai sukuria galimybes Lietuvos verslui pasiūlyti pažangias technologijas, skaitmeninius sprendimus ir tvarias infrastruktūros idėjas.
Galimybė išplėsti bendradarbiavimo su Ukraina lauką. Nepaisant karo, Lietuvos ir Ukrainos prekybiniai ryšiai ne tik išliko, bet ir sustiprėjo. 2023 m. dvišalės prekybos apimtys perkopė 1,9 mlrd. eurų. Šiuo metu su Ukraina aktyviai dirba daugiau nei 500 Lietuvos įmonių, o didėjantis eksporto tempas rodo, kad verslas mato ilgalaikį šios rinkos potencialą.
Augantis prekių eksportas ir iššūkiai paslaugų sektoriuje
Nepaisant karo sukeltų iššūkių, Lietuvos ir Ukrainos prekybiniai santykiai išlieka dinamiški, o prekių eksportas demonstruoja augimo tendencijas. 2023 m. Ukraina tapo devinta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka – pardavimai siekė daugiau nei 900 mln. eurų, o per metus išaugo beveik 12%. Pagrindinę eksporto dalį sudarė naftos produktai (74%), tačiau augo ir plastikų, mašinų, įrangos, trąšų bei pašarų eksportas. 2024 m. sausio–lapkričio mėn. eksporto augimas tęsėsi – lietuviškų prekių pardavimai Ukrainoje padidėjo dar 3,6% (30 mln. eurų).
Vis dėlto paslaugų eksportas patiria nuosmukį – 2023 m. Ukraina buvo tik 33-ia pagal Lietuvos paslaugų eksporto apimtis, kurios siekė 85 mln. eurų, tačiau per metus smuko daugiau nei 17%. Šį kritimą daugiausia lėmė transporto sektoriaus susitraukimas. 2024 m. tendencijos išlieka neigiamos – per pirmuosius tris ketvirčius paslaugų eksportas sumažėjo dar 21%. Tai signalizuoja apie būtinybę ieškoti naujų paslaugų segmentų ir diversifikuoti rinkos strategijas, siekiant išlaikyti Lietuvos įmonių pozicijas Ukrainoje.
Ankstyvas įsitraukimas gali vykti keliais lygmenimis: dalyvaujant kritinės infrastruktūros – transporto, energetikos, viešųjų paslaugų – atkūrimo projektuose, investuojant į skaitmenines bei aukštos pridėtinės vertės paslaugas, kurios spartintų Ukrainos modernizaciją, ir stiprinant bendradarbiavimą su vietos verslu bei valdžios institucijomis.
Ukrainos ekonomika atsigauna?
Vienas iš teigiamų ženklų, rodančių Ukrainos ekonomikos atsigavimą – stiprėjantis užsienio investuotojų pasitikėjimas. Nuo karo pradžios šalyje įsteigta per 3 000 užsienio kapitalo įmonių, daugiausia iš JAV, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių. Aktyviausiai naujos įmonės veikia didmeninės prekybos, nekilnojamojo turto ir IT sektoriuose.
Be to Ukrainos Nacionalinio intelektinės nuosavybės ir inovacijų biuro (IP Office) duomenimis, 2024 m. buvo pateiktos 2 573 užsienio bendrovių prekių ženklų paraiškos – tai signalizuoja apie ilgalaikius verslo planus. Įmonių susijungimų ir įsigijimų (M&A) sandorių augimas taip pat patvirtina rinkos stabilizaciją: 2024 m. pirmoje pusėje jų apimtis didėjo 4,2 %, o bendra vertė pasiekė 510 mln. JAV dolerių.
Nepaisant karo sukeltų sunkumų, Ukrainos verslai demonstruoja lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti. Daugelis įmonių persitvarkė, optimizavo tiekimo grandines ir ieško naujų rinkų, ypač Centrinėje Europoje. Finansavimo prieinamumas, skaitmenizacija ir inovacijos bus lemiami veiksniai Ukrainos verslo atsigavimui, o tie, kurie veiks greitai – laimės strategines pozicijas atgimstančioje ekonomikoje.
