Tiesa, palankios žinios pasieks ne visus. 2023 m. biudžeto projekte kelių infrastruktūros plėtrai ir jai palaikyti, be ES paramos dalies, numatyti iš esmės tokie pat asignavimai kaip ir šiais metais. Atsižvelgdami į tai, kad šių metų infliacija jau siekia apie 16 proc., ir nežinodami, kokia išliks kitais metais, vertiname, kad finansavimas 2023 m. Kelių priežiūros ir plėtros programai mažės apie ketvirtadalį, ir tai, natūralu, reikš atitinkama dalimi sumenkusią kelių darbų apimtį.
Kelių infrastruktūros būklė Lietuvoje, kaip konstatuoja Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, yra bloga ir toliau prastėja. Šiuo metu jau apie 40 proc. tinklo kelių kokybė nebeatitinka nustatytų normų, šalyje turime daugiau nei 70 blogos būklės tiltų ir viadukų. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, 2023 m. kelių infrastruktūros finansavimo lygis situacijos geresne kryptimi nepakreips – vyks tolesnė kelių degradacija.
Tokia situacija turi aibę neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, ateityje smarkiai išaugs investicijų poreikis, nes ten, kur dabar reikia paprastojo remonto, neatlikus darbų, vėliau reikės kapitalinių, kartu ir daug brangesnių, darbų. Negerės ir kelių saugumo situacija, prasta infrastruktūra nepadės siekti 0 žūčių keliuose vizijos, galiausiai prasti keliai trukdys mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką.
Be abejo, šalies kelių sektoriaus dalyviai gerai supranta situaciją, kurioje dėl karo Ukrainoje ir jo sukelto energijos išteklių brangimo šiandien yra valstybė, jos gyventojai, todėl kelių finansavimo proveržio nesitikėjo. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nesprendžiama prastos kelių būklės problema niekur nedings, tik gilės. Keliai ateityje turės būti remontuojami labai dideliu mastu, reikės perstatyti ir byrančius sovietinių konstrukcijų ir kokybės tiltus. Tam privalės būti skiriamos gerokai didesnės investicijos, nei jų reikėtų šiandien.
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, investicijos į infrastruktūrą yra viena galimybių skatinti ekonomiką. Panašių skatinimo priemonių ėmėsi Vakarų valstybės pasaulio finansų krizės ir pandemijos metu, nes tokios investicijos yra užimtumui palankus procesas. Lietuvoje 43 proc. privataus sektoriaus darbo rinkoje užima tie verslai, kurie jau dabar susiduria su sunkumais.
Šie sektoriai – pramonė ir mažmeninė prekyba – įdarbina 43 proc. privačiame sektoriuje užimtų darbuotojų. Todėl vienas iš antiinfliacinių ir antikrizinių priemonių elementų gali būti investicijos į valstybės infrastruktūros palaikymą ir plėtrą, taip suteikiant galimybes laikinai darbą praradusiems žmonėms neiškristi iš darbo rinkos ir neprarasti pajamų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ duomenimis, Lietuva šiuo metu iš transporto degalų akcizo per metus surenka per 1 mlrd. eurų. Deja, tik mažiau nei 60 proc. šios sumos nukeliauja kelių infrastruktūrai palaikyti. Vertinant 2023 m. biudžetą atrodo, kad šis rodiklis sumažės dar labiau. „Tradicija“ mažinti finansavimą infrastruktūrai, skaičiuojant kaip akcizo dalį, atsirado 2009 m. krizės kontekste. Iki tol finansavimas sudarydavo beveik 100 proc. akcizo. Krizės kontekste valstybė dažnai drastiškai karpo išlaidas būtent keliams, tačiau, deja, ir laikams pagerėjus finansavimas į buvusį lygį nebuvo sugrąžintas jau ilgiau nei dešimtmetį.
Kviečiu Seimo komitetus atsakingai įvertinti esamą situaciją strateginės svarbos kelių infrastruktūros srityje ir tai, kiek lėšų reikės jų kokybei atkurti ateityje. Nepadidinus investicijų dabar, vėliau ant mokesčių mokėtojų pečių užguls gerokai didesnė našta.
