– Pone Šilėnai, dabar yra įvairių pasiūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų. Premjeras Saulius Skvernelis šioje studijoje kalbėjo, kad pati vyriausybė dar nėra iki galo apsisprendusi. Ar svarstymai apie tai, kad PVM ateityje turėtų būti 5, 15 ir 21 proc. yra iš principo teisingi?
Ž. Šilėnas: Jei pritariame, kad vienai prekei galima taikyti mažesnį tarifą, mes nerasime priežasčių, kodėl to negalima taikyti kitai prekei. Imkime tą patį šildymą. Sakoma, kad ir turtingi mažesniu tarifu pasinaudoja, bet lygiai tas pats yra ir maistui. Jei taikome maistui mažesnį PVM tarifą, tai žmonės su didesnėmis pajamomis jomis pasinaudoja. Manau yra vienas paprastas sprendimas – taikykime visiems vienodai mažą tarifą – pavyzdžiui, 15 proc. ir nereikės ginčytis, kuri prekė geresnė, kuri blogesnė, kuri vartotojų grupė stipresnė ir pan.
– Tačiau tai iššauktų dar didesnę diskusiją, kokių išlaidų valstybė turi atsisakyti, nes tikėtina, kad pajamų ji gautų mažiau?
Ž. Šilėnas: Žmonių kišenėse tie pinigai pasiliktų. Kita vertus, aš matau pavojų su tarifų diferencijavimu į viršutinę pusę. Abejoju, ar valdžia labai dideliam kiekiui produktų taikys mažą tarifą. Bijau, kad didesniam kiekiui taikys didelį tarifą. Ir tuomet vėl prasidės diskusijos, kurią čia prekę nubausti – ar su daug cukraus, ar su daug druskos. Manau, čia yra pavojus.
– Yra daug siūlymų, bet esminiai momentai turbūt būtų viso labo du – maisto produktų PVM tarifas ir centrinio šildymo PVM tarifas. Periodiniai leidiniai, knygos, apmokestinami 5 proc. PVM, tiražu tik parodo valdžios požiūrį, tam tikrą politiką, bet esminį poveikį daro maisto produktai ir centrinis šildymas. Pone Lazutka, ar reikėtų mažesnį PVM tarifą taikyti visiems maisto produktams?
R. Lazutka: Yra šalių, kur tų mažesnių tarifų yra. Principas yra toks, kad nesvarbu, jog tuo naudojasi ir turtingesni žmonės. Turtingiems žmonėms tos išlaidos sudaro nedidelę dalį. Tuo tarpu mažai uždirbantis žmogus viską išleidžia būtiniausioms prekėms. Ir čia yra pagrindas mokesčių tarifų diferenciacijai, kuri yra visose šalyse. Kita vertus, valstybei reikia pajamų. Pinigai žmogaus kišenėje ar valstybės kišenėje yra skirtingi dalykai. Kuo labiau visuomenė darosi turtingesnė, tuo daugiau pinigų reikia valstybės kišenei tų pačių žmonių naudai, nes reikia finansuoti būtiniausius dalykus, kurie yra finansuojami valstybės, o ne pačių žmonių perkami. Turiu galvoje švietimą, sveikatos apsaugą, socialinius dalykus.
– Kokia jūsų asmeninė pozicija? Ar reikėtų visiems maisto produktams taikyti mažesnį tarifą?
R. Lazutka: Lietuvoje yra labai stiprus argumentas, kad tai nelabai veikia todėl, kad konkurencija yra neužtikrinama. Ir nepaisant to, kad tarifai mažesni, vadinamoji lengvata nenueina iki vartotojo. Tai yra blogai.
– Pone Jakeliūnai, ar jūs pritartumėt, kad PVM būtų mažinamas maisto produktams? Pavyzdžiui, iki 15 proc.?
S. Jakeliūnas: Kiek žinau, vyriausybė to neketina siūlyti.
– Kalba yra apie tokią galimybę nuo naujų metų.
S. Jakeliūnas: Kalbama apie centrinio šildymo ir kitų prekių ir paslaugų – vaistų, transporto tarifus. Naujų lengvatinių tarifų įvedimas nėra diskutuojamas su vyriausybe. Tikiuosi, kad ir nebus diskutuojamas.
Jei mes pradedame galvoti apie naujas lengvatas nekompensuodami jų kažkokiomis kitomis mokesčių pajamomis, mes prakiurdysime biudžetą., – S.Jakeliūnas.
– Sakote, kad nediskutuojama apie maisto produktų tarifą, tačiau aš pats girdėjau apie tai diskutuojant.
S. Jakeliūnas: Bent jau su manimi ir Biudžeto ir finansų komitetu niekas nediskutuoja apie tai. Nepamirškime, kad kitose šalyse, kur lengvatiniai PVM tarifai taikomi maisto produktams ir kitoms prekių grupėms, iš esmės yra kita mokesčių struktūra. Ten yra įvesti turto, automobilių mokesčiai, iš to surenkama daug pajamų. Taip pat ir gyventojų pajamų mokesčiai yra skirtingi. Jei mes pradedame galvoti apie naujas lengvatas nekompensuodami jų kažkokiomis kitomis mokesčių pajamomis, mes prakiurdysime biudžetą. To negalime sau leisti.
Ž. Šilėnas: Džiaugiuosi, kad jūs rūpinatės valstybės biudžetu, bet priminsiu, kad kiekvienais metais į valstybės biudžetą yra surenkama vis daugiau, bet dėl to joks tarifas nėra mažinamas, pinigai žmonėms negrąžinami.
– Priminsiu, kad PVM tarifo didinimas pirmiausiai buvo įvestas vieniems metams, po to pratęstas ir įtvirtintas kaip nuolatinis dydis.
S. Jakeliūnas: Sakoma, kad mokestinė našta žmonėms nemažėja. Bet neapmokestinamas pajamų dydis gyventojams, uždirbantiems nedideles pajamas, nuolat didėja. Greičiausiai bus priimtas sprendimas sulyginti tą dydį minimalia mėnesine alga. Tai didina grynąsias gyventojų pajamas.
– Pone Šilėnai, jūs pritartumėte tokiam sprendimui?
Ž. Šilėnas: Taip, mes jau tai seniai siūlėm, nuo 2011 metų. Tai yra geresnis būdas, nei tiesiog didinti minimalią algą. Tačiau dabar tai yra 10 eurų klausimas. Priminsiu, kad šalia to dar yra kitas pasiūlymas; jei dirbi puse etato ir neuždirbi minimalios algos, „Sodrai“ mokėtum kaip nuo visos minimalios algos. Taigi, dabar yra keletas pasiūlymų į skirtingas puses.
– Antroji pasiūlymo dalis tarsi skatintų darbuotojus išeiti iš pilkos zonos, mes žinome, kad didelė dalis įmonių įdarbina žmones puse etato tam, kad nereikėtų mokėti visų mokesčių. Bet yra žmonių, kurie iš tikrųjų dirba tik puse etato.
Ž. Šilėnas: Čia ir yra dilema. Dėl „Sodros“ yra du pasiūlymai: jei uždirbi mažiau nei minimali mėnesinė alga, moki daugiau mokesčių. Antras pasiūlymas – pirmas šimtas eurų nebūtų apmokestinamas „Sodros“ įmoka. Manau, kad čia yra kova su pasekmėmis o ne su priežastimis.
S. Jakeliūnas: Aš tikiuosi, kad to nebus. Tuos argumentus išsakėme viešai, nes tai komplikuoja visą sistemą. Pradinis pasiūlymas, įrašytas programoje, kad mes turėtume galų gale sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčius ir tada imtis kitų dalykų – bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą, pakoreguoti gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir t.t.
Bet pagrindinė Lietuvos mokesčių sistemos liga, apie kurią jau ilgai kalbama – menki viešieji finansai, – R.Lazutka.
– Kodėl vyriausybė to nesiūlo?
S. Jakeliūnas: Nes nesiryžta.
– Bet jūs esate Seimo nariai, galite patys inicijuoti.
S. Jakeliūnas: Tam reikia didelio techninio pasiruošimo. Tą gali atlikti tik vyriausybė. Biudžeto ir finansų komitete mes raginome, kad pasiūlymo, apie kurį kalbėjote, nebūtų tam, kad paliktume laisvas rankas ir galėtume sujungti tuos mokesčius. Jei šis sprendimas bus priimtas, jis sumažins „Sodros“ pajamas, didžiąją dalį naudos gaus darbdaviai. Be to, jis komplikuotų sistemą ir užkirstų kelią geresniems sprendimams.
R. Lazutka: Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas iki minimalios algos nelabai ką trukdo. Bet pagrindinė Lietuvos mokesčių sistemos liga, apie kurią jau ilgai kalbama – menki viešieji finansai. Mokesčių sistema pirmiausiai turi būti orientuota į valstybės pajamų padidinimą, todėl minimos PVM lengvatos maistui būtų didelė netektis biudžetui. To negalima daryti, nepakeitus visos mokesčių sistemos.
– Pone Šilėnai, o kaip dėl PVM lengvatos centriniam šildymui?
Mes turbūt visi užmiršome, kad PVM lengvata buvo įvesta laikinai, kai brango nafta ir dujos, – Ž.Šilėnas.
Ž. Šilėnas: Mes turbūt visi užmiršome, kad PVM lengvata buvo įvesta laikinai, kai brango nafta ir dujos. Yra įvesta kompensacija. Jei šildymo kainos auga, jei staiga pabrangtų dujos, visi žmonės, kurie turi mažas pajamas, gautų kompensacijas. Dabar yra kalbama ne tik apie PVM lengvatos šildymui palaikymą, bet lygiai taip pat kalbama apie tą kartelę, nuo kada žmogus galėtų gauti kompensaciją. Yra pavojus, kad iš esmės ne tik niekas nesikeis, bet vietoj to, kad žmogus mokėtų mažiau už šildymą, jis gaus daugiau kompensacijos. Netgi žmonės su aukštesniais atlyginimais kai kuriais atvejais galėtų bandyti į tą kompensaciją pretenduoti. Klausimas, į pliusą ar į minusą valstybės finansams ši reforma išeis.
S. Jakeliūnas: Tikėjausi, kad šis klausimas šiemet jau buvo išspręstas. Deja, finansinio populizmo virusas iš konservatorių frakcijos vėl paplito.
– Čia yra jūsų mainai su konservatoriais. Urėdijas iškeitėte į PVM lengvatą šildymui.
S. Jakeliūnas: Čia ne mano mainai, manęs nerašykite į šio susitarimo autorius. Blogiausia, kas gali atsitikti, kad mes paliksime ir nuleistą kompensacijų kartelę ir vėl įvesime ar grąžinsime PVM lengvatą. Kompensacijų kartelė buvo nuleista su sąlyga, kad PVM lengvata šildymui nepratęsiama. Jeigu jau svarstytume 15 proc. lengvatą nuo kitų metų, kompensavimo kartelė turėtų būti kilstelėta iki 15 proc. dėl administracinių ir finansinių priežasčių.
