Anot S.Jakeliūno, susitikimas su Švedijos centrinio banko vadovu truko apie valandą, kalbėtasi „įvairiais klausimais“, ir apie krizę, ir apie palūkanų normas.
„Kadangi jis dirbo ir TVF, tad ir apie skolinimąsi aš paklausiau, sakau, mes čia brangiai skolinomės, kaip tai jūs vertinate? Na tai atsakymas labai įdomus – teisingai, kad nėjote į TVF. Ar tai yra politinis jo pareiškimas, kadangi toks įspūdis susidarė, kad tam tikros temos ir interpretacijos panašios į tai, ką mes čia girdim iš prezidentūros ir Lietuvos banko, tai nenuostabu“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Anot jo, tuomet jis pasiteiravo, ar Švedijai pačiai būtų buvę blogiau, jei bankai iš Baltijos šalių nebūtų atitraukę pinigų.
„Atsakė – jei nieko nebūtume darę, vyko globali krizė ir globalios krizės kontekste Švedijai galėjo būtų labai blogai taip pat. Ir jeigu tada jau Švedijoje būtų didelė ekonominė problema, tai sako, jums ne taip dar būtų buvę. Tai va, toks vertinimas, nepaneigė to, kad pinigų atitraukimas sukėlė tuos krizės reiškinius, bet galėjo būti ir dar blogiau“, – sako S.Jakeliūnas.
Iš „Riksbank“ vadovo jis išgirdo, kad šalys „pačios prisivirė košės ir pačios ją turėjo išsrėbti“.
Jis tikino teiravęsis „Riksbank“ vadovo apie galimą euro įsivedimą, tačiau išgirdęs atsakymą, kad Švedija to daryti neketina, pasimokiusi iš ekonominių problemų Graikijoje, Italijoje: „Švedai tikrai to nenorės.“
S.Jakeliūnas sužinojo, kad Šiaurės šalių centriniai bankai glaudžiai bendradarbiauja, modeliuoja krizes, o į bendradarbiavimą įtraukti ir Baltijos šalių centriniai bankai.
Pirmiausia rūpinasi savo mokesčių mokėtojais
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tikino, kad Švedijoje vyko iš viso trys susitikimai – be „Riksbank“, jis taip pat susitiko su Finansų inspekcijos, prižiūrinčios finansų sistemą, vadovybe, taip pat su parlamento Finansų komiteto pirmininku ir biuro darbuotojais.
„Kalbant apie kredito, išorinio kredito iš motininių bankų atitraukimą, niekam ten nekėlė didelės nuostabos, nes tai faktai“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Švedijos finansų inspekcija, anot S.Jakeliūno, nesiėmė vertinti bankų taikytų palūkanų normų per krizę – esą šiuo klausimų bendraus tik oficialiu keliu, jei kreipsis Lietuvos bankas.
„Į mūsų užklausas, tikėtina, jie nereaguotų, nes jie ir neprivalo to daryti“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Parlamento nariams ir darbuotojams, anot S.Jakeliūno, svarbiausia, kad būtų apsaugoti jų rinkėjai, mokesčių mokėtojai: „Jiems svarbiausia, kad ateityje nenukentėtų. Nieko neneigia, bet nekomentavo kaip nors neigiamai tų veiksnių.“ S.Jakeliūnas taip pat pažymėjo gavęs dar vieno 2013 m. Švedijoje atlikto tyrimo rezultatus, tačiau su jo rezultatais dar nesusipažino.
„O kiek jie buvo nuoširdūs ir atviri. Ar rezervuotai bendravo, ar išsisukinėjo?“ – teiravosi „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius.
„Pasakysiu taip, kad bendravimo lygis ir konkretumas yra žymiai geresnis, didesnis, nei mes čia Lietuvoje sulaukiame. Tai tas, be abejo, buvo. Bet kad jie pirmiausia rūpinasi Švedijos interesais, ypač iš centrinio banko, tai jautėsi“, – sako S.Jakeliūnas.
M.Zalatorių papiktino išankstinės išvados
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius po Seimo komisijos posėdžio piktinosi S.Jakeliūno nuskambėjusiais teiginiais apie bankų vaidmenį per krizę.
„Šiandien per Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį S.Jakeliūnas eskalavo vietos bankų vaidmenį dėl ekonomikos krizės ir nepagrįstai apibendrino savo išsakytas prielaidas. Komiteto tyrimas dėl krizės priežasčių dar nėra pasibaigęs, tačiau S.Jakeliūnas viešai skelbia vertinimus, nepateikdamas jokių įrodymų – nei manipuliavimu, nei, kaip nuskambėjo šiandien, lupikavimu. Nesmagu, kad S. Jakeliūnui dar kartą turime priminti dalykus, kurių mokosi studentai, tačiau jis stato vežimą prieš arklį ir maišo priežastis su pasekmėmis“, – komentare teigia M.Zalatorius.
Anot jo, finansų krizę sukėlė ne Lietuvos ir ne Švedijos finansų sektorius. Finansų griūtis prasidėjo JAV, o ten sukeltas cunamis vėliau nuslinko per visą pasaulį.
„Natūralu, kad tai neaplenkė ir Baltijos šalių. Graikija ir Italija iki šiandien kuopia šio cunamio padarinius. Krizės metu motininiai bankai į Lietuvos finansų sistemą įliejo beveik 3 milijardus litų, dividendai mokami nebuvo, kapitalas nebuvo mažinamas. Todėl apie jokį lėšų atitraukimą negali būti nė kalbos.
Seimo komisija aptarė išankstines išvadas, kuriose pažymėjo, kad Lietuvos sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas papildomais 1,9 mlrd. eurų, o įtaka BVP sudarė apie 0,4 proc. punkto, esą rinkos sąlygomis galėjo būti padaryta žala. Taip pat S.Jakeliūnas kartojo teiginius apie bankų manipuliavimą tarpbankinėmis palūkanomis VILIBOR. Krizės tyrime konstatuota, kad Vyriausybės skolinimosi sąlygas diktavo bankai, rašo BNS.
Krizės tyrėjai nustatė, kad Vyriausybė 2009-2012 metais pasiskolino apie 12,4 mlrd. eurų, iš kurių apie 11,1 mlrd. eurų buvo pasiskolinta finansų rinkose.
Komitetas jau yra apsisprendęs dėl preliminarių išvadų trimis klausimais. Jo vertinimu, 2005-2006 metais finansinės disciplinos Lietuvoje buvo pakankamai, 2007-aisiais ji pradėjo blogėti, o 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimus, rašo BNS.
S.Jakeliūno teiginiai, jog bankai manipuliavo VILIBOR, yra absurdiškas. Be to, mano vertinimu, tokie vieši politiko pasisakymai daro spaudimą teisėsaugai – šiuo metu Generalinė prokuratūra svarsto, ar pradėti tyrimą dėl VILIBOR“, – vertina M.Zalatorius.
Pasak asociacijos vadovo, bankų skelbtos VILIBOR kotiruotės iliustruoja, kad skirtingi bankai buvo skirtingose situacijose.
„Pritraukti lėšų litais jiems reikėjo skirtingų išteklių. Platų skyrių tinklą turintį banką negalima lyginti su vos keletą skyrių turinčiu užsienio banko filialu. VILIBOR kilo, kai krizė jau buvo apėmusi finansų bei nekilnojamojo turto rinką ir gamybos sektorių. Maža to, kvestionuoti valstybės obligacijų kainą, veikiamą pasiūlos ir paklausos dėsnių, reiškia iš esmės abejoti rinkos ekonomika.
Lietuvos bankų asociacija politikoje nedalyvauja. Kviečiame visuomenę kritiškai vertinti viešumoje skambančius pareiškimus. Vertinant pastaruosius įvykius sunku atskirti, kur – rinkiminė kova, o kur – nuoširdus darbas“, – dėsto M.Zalatorius.
