Praėjusį penktadienį Lietuvos bankas paviešino Seimo komisijai teikiamus dokumentus, tarp kurių matyti, kad pačiame banke po krizės buvo skirtingų nuomonių, kaip traktuoti VILIBOR nustatymą per krizę.
Spaudos konferencijoje „Ar paskelbti VILIBOR dokumentai toliau skandina Lietuvos banko vadovybę“ antradienį S.Jakeliūnas asmeninių kaltinimų nebeišsakė, tačiau toliau kritikavo tarpbankinių palūkanų VILIBOR nustatymo tvarką, o taip pat LB kaip instituciją. Jis patvirtino, kad nauji dokumentai LB vadovybę „skandina labiau“.
„Aš linkęs sveikinti LB, kad jis atskleidė tą informaciją, ir tikiuosi, kad kitais klausimais apie krizę jie taip pat turi informacijos“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Jis dėstė savo preliminarias išvadas: paaiškėjo, kad abejonės ir diskusijos LB dėl VILIBOR metodikos vyko nuolat, „VILIBOR indeksas, įvertinus jo ydas, neturėjo būti naudojamas paskolų kainodarai“.
Prezentacijoje kartojama, kad LB vadovybė sąmoningai teikė neobjektyvią informaciją BFK ir visuomenei apie VILIBOR metodiką ir apie tai, kad problemos LB buvo žinomos.
„Paskelbti VILIBOR dokumentai ir susirašinėjimas papildomai įrodo, kad LB vadovybė priėmė ir toliau laikosi „politinio sprendimo“, kuris turi mažai ką bendro su rimtais ekonominiais argumentais“, – dėstoma S.Jakeliūno prezentacijoje.
Toliau daroma išvada, kad LB vengia pripažinti esminį komercinių bankų vaidmenį ir jų bei savo atsakomybę dėl krizės, dėl to LB gina bankų ir institucinius interesus, bet ne gyventojų.
„Jei pačius procesus, pokyčius sukėlė patys bankai, jie kartu su priežiūros institucija ir turėtų būti už tai atsakingi“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Jis akcentavo, kad per krizę bankai rizikos padidėjimo kaštus perkėlė žmonėms, valstybei ir biudžeto formuotojams. Taip pat S.Jakeliūnas pažymėjo, kad jo pateiktos išvados yra ne Seimo komiteto, ne komisijos, o preliminarios jo asmeninės išvados.
S.Jakeliūnas vertino, kad žalos atlyginimo gyventojai kol kas neturėtų tikėtis.
„Dėl žalos atlyginimo procesų – individualūs ieškiniai – nemanau, kad būtų perspektyvų. Čia reikia politinės ir visuomenės susitelkimo ir priėmus bendrus sprendimus Seime ir Vyriausybėje, tikimybė būtų didesnė“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūnas užsiminė, kad turi būti „stiprus atskyrimas“ tarp komercinių bankų priežiūros ir jų klientų teisių gynimo funkcijų, rašo BNS.
Viešumas mažino palūkanas
S.Jakeliūnas spaudos konferencijos metu demonstravo grafiką, kuriame Lietuvos bankas paviešino skirtingų bankų teiktas palūkanų kotiruotes VILIBOR. Grafike aiškiai išsiskiria du bankai, kurių palūkanos krizės laikotarpiu siekė apie 17 procentų, kai kitų bankų buvo perpus mažesnės.
„Šio grafiko analize remiantis galima teigti apskritai, kad VILIBOR nebuvo rinkos palūkanų norma“, – vertino S.Jakeliūnas.
Anot jo, išsišokę bankai buvo iš Skandinavijos. 15min primena, kad 2009 metais LB iš VILIBOR nustatymo pašalino banką „Nordea“, nes jo pateikiamos palūkanos išsiskyrė iš rinkos.
„Ką tai sako apie rizikos vertinimą, jei vienam bankui visokios rizikos, ir valiutos nuvertėjimo, kredito rizika, šalies rizika atsispindi 7 proc. palūkanų normoje, kitam bankui tai yra 17 proc., nors tie bankai panašios kompetencijos, panašios struktūros. Arba jų tikslai buvo visiškai kiti, arba jie veikė nežinia ko motyvuoti“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Jis akcentavo, kad LB pradėjus viešinti individualias bankų teikiamas palūkanų kotiruotes, „tas bankas, kuriam atrodė, kad 15 proc. palūkanų norma, staiga pareikalavus, kad būtų viešinta, nukrito iki maždaug 10 proc.“.
„Viešumas pakeitė rizikos vertinimą, tai sako, kad VILIBOR kaip toks nebuvo rinkos palūkanų norma“, – sako S.Jakeliūnas.
Anot jo, Lietuvos bankas žinojo apie VILIBOR ydas, tačiau nesiėmė veiksmų, kad toks rodiklis nebūtų taikomas paskolų kainodaroje.
„Viename iš dokumentų LB rašo, kad šio rodiklio naudojimo kitiems tikslams LB nereglamentuoja. Na, klausimas, kas tada reglamentuoja, ar čia buvo įstatymais sureglamentuota, ar čia šalių sutarimo reikalas“, – svarstė S.Jakeliūnas.
Jis taip pat pasigedo LB veiksmų ir po 2012 m., kuomet gavo „paslaugų priežiūros mandatą“.
„Jie į tai sistemingai nežiūri kaip į svarbią sritį. (…) Manau, kad jie privalėjo imtis tam tikrų veiksmų ir retrospektyviai galbūt, ir žvelgiant į ateitį. Neapimantis mandatų, susiaurintas požiūris – viena iš dabartinės vadovybės problemų“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Jis taip pat pakartojo ir neįvardytų tarnautojų vidinį susirašinėjimą, kuriame vienas asmuo teigia siūląs „atsisakyti VILIBOR metodikos trūkumų kritikos“, nes „tai duoda peno politinėms spekuliacijoms“.
„Liaudis prarado pinigus, tik pasakykite kokią sumą, ir mes jus pakabinsime ant šakos“, – neįvardyto banko tarnautojo vidinę korespondenciją citavo S.Jakeliūnas.
Anot parlamentaro, Lietuvos bankas turėtų prisiimti atsakomybę už krizę kaip institucija, kadangi ji prižiūri rinką. Tačiau jis tikino nekaltinąs nei buvusios, nei dabartinės Lietuvos banko vadovybės.
