Vyriausybės kreipimąsi į prokurorus inicijavęs S.Jakeliūnas BNS sakė šią savaitę ketinantis aiškintis, ar toks prokuroro verdiktas bus skundžiamas. Politikas, be to, tikino apie VILIBOR pasekmes Lietuvoje kalbėsiantis su Europos Sąjungos institucijomis.
Lietuvoje sunku tikėtis sėkmingos baigties, net jeigu Vyriausybė apskųs šį prokurorų sprendimą, – sakė S.Jakeliūnas.
„Siūlysiu Vyriausybei (skųsti – BNS), pateiksiu galbūt argumentus, išgirsiu Vyriausybės poziciją, jeigu ji ją turi, ir spręsime, ką daryti, ar kartu, ar atskirai. Man, kaip Europarlamento nariui, atsidaro papildomos galimybės. Užklausiu rugsėjį, nes dabar atostogų metas, ir europinių institucijų, pradedant Europos Komisija, Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto sekretoriatu, gal dar Europos Centrinio Banko, Europos bankų priežiūros institucijos, kaip būtų galima vertinti jau iš jų pozicijos žiūrint tokią situaciją dėl VILIBOR Lietuvoje“, – BNS teigė S.Jakeliūnas.
Jo teigimu, jeigu bankai teikė neobjektyvią informaciją apie VILIBOR Europos Centriniam Bankui, galėjo būti pažeisti jo reglamentai dėl statistinės informacijos teikimo.
„Lietuvoje sunku tikėtis sėkmingos baigties, net jeigu Vyriausybė apskųs šį prokurorų sprendimą“, – sakė europarlamentaras, vadovavęs laikinajai parlamentinei komisijai, tyrusiai ekonominės krizės aplinkybes.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad Vyriausybė sprendimą dėl prokurorų sprendimo priims gavusi teisininkų išvadas.
„Teisininkai įvertins ten dėstomus argumentus ir tada bus priimtas sprendimas, skųsti ar ne“, – teigė jis.
S.Jakeliūnas sakė žadantis su savo biuru tartis, kaip reaguoti ir kokių veiksmų imtis, jeigu prokurorai nebetirs VILIBOR reikalų. Jis taip pat ketina konsultuotis su Europos vartotojų teises ginančiomis organizacijomis, kaip situaciją vertinti iš vartotojų pozicijų.
Be kita ko, jis kritikuoja prokurorų pareiškimą, kad kiekvienas paskolos atvejis yra individualus, todėl žmonės patys gali kreiptis į teismą.
„Individualiai gyventojui bylinėjantis su banku, kuris turi ir didžiulius išteklius, ir galimybes samdyti teisininkus, tikimybė laimėti yra menka, todėl, mano manymu, toliau reikėtų siekti sprendimų Vyriausybės ir europinių institucijų pagalba“,– BNS teigė S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūną prokurorų sprendimas „nuliūdino, bet ne per daug nustebino“.
Generalinė prokuratūra praėjusį penktadienį pareiškė neginsianti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu VILIBOR, dėl kurio gyventojams buvo išaugusios būsto paskolų litais palūkanos.
Anot prokurorų, objektyvių duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus, tyrimo metu negauta.
Vyriausybė balandį paprašė Generalinės prokuratūros įvertinti finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę. Teigdama, kad dėl tuomet išaugusio VILIBOR rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo.
Vyriausybė į prokurorus kreipėsi po to, kai S.Jakeliūnas pristatė tyrimo dėl 2009-ųjų ekonominės krizės preliminarias išvadas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau pareiškė, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.