Parlamentaro teigimu, tokia rekomendacija galėtų būti įrašyta Seimui komiteto išvadose – jos bus pateiktos, baigus prieš dešimtmetį vykusios ekonomikos krizės aplinkybių tyrimą.
„Švedija kol kas neketina stoti į euro zoną, o tai, kad euras jiems nėra namų valiuta, mes esame (Lietuva – BNS) dar vis priklausomi nuo Švedijos bankų sistemos, yra vienas iš rizikos veiksnių“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak S.Jakeliūno, „tai yra diskutuotinas klausimas“, bet apie tai jau kalbama seniai.
„Švedijos bankų koncentracija yra per didelė ir kelia tam tikrą grėsmę. Tai jau dešimtmečio ar penkiolikos metų senumo informacija, kaip aiškėja iš tam tikrų pokalbių“, – teigė S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūnas šiandien vykusio posėdžio pabaigoje užsiminė, kad tai jo asmeninė pozicija. Seimo narys Mykolas Majauskas teiravosi, ar banko nenupirks Rusija.
„Apie Rusiją ar ką nors kitą kalbos net negali būti. Kalbama apie euro zonos šalį ir tai ne bet kokią, kokią nors Italiją. Kuri būtų stabili, patikima ir tinkamai prižiūrinti savo bankų sistemą, kadangi valiutų rizika išlieka ir išliks“, – posėdžio pabaigoje kalbėjo S.Jakeliūnas.
Siunčia signalą
15min susisiekė su S.Jakeliūnu ir jis patikino, kad šis klausimas dar nėra pateiktas svarstyti komitete – tai asmeninė pirmininko nuomonė. Jis siūlys rekomendaciją parduoti bankus įtraukti į krizės priežasčių tyrimo išvadas, tačiau diskusijoje bus nuspręsta, ar to reikia. O dabar, anot S.Jakeliūno, bankams siunčiamas signalas.
„Tai yra mano asmeninė pozicija, kad Švedijos bankų koncentracija Baltijos šalyse yra per didelė ir tai buvo vienas iš veiksnių, kurie lėmė krizę Baltijos šalyse, kadangi Švedija nėra euro zonos šalis ir artimiausiu metu, berods, neketina būti“, – sako S.Jakeliūnas.
Anot jo, dėl galimo vieno iš bankų pardavimo bus diskutuojama ir su Švedijos bankų priežiūros institucijomis.
„Jei būtų Švedijos bankų priežiūros institucijos panašus požiūris, tai būtų galima apie tai galvoti. Turėtų eiti kalba ne tik apie Lietuvos dukterinį SEB banką ar „Swedbank’ą“ – apie visų Baltijos šalių, kaip regiono. Ir tam reiktų konsultacijų. Bet aš manau, tą signalą pasiųsti pagrindas yra ir tai galbūt pradės diskusiją“, – sako S.Jakeliūnas.
Jis aiškina, kad jei Lietuvoje vėl pradės formuoti priklausomybė „nuo motininių bankų finansavimo, tokia situacija buvo susidariusi iki 2008 m. pabaigos“ ir bankai čia pradės aktyviai plėstis, tai vėl padidintų krizės tikimybę.
„Siekiant tą riziką sumažinti ir žvelgiant į kitų šalių patirtį ir į paties Švedijos centrinio banko poziciją, kuri buvo išdėstyta 2010 m. vasario mėn., kuomet vyko diskusijos: centrinio banko vadovas darė pranešimą, ir buvo teiginys, aš jį perfrazuoju, kad Švedijos centrinis bankas nebūtų prieš, jei koncentracija ar portfelio dydis Baltijos šalyse būtų buvęs pasidalintas su kuria kita šalimi“, – grindžia savo poziciją S.Jakeliūnas.
Anot jo, tokia pati situacija rinkoje tęsiasi jau keliolika metų – ankstesnės vyriausybės ir vadovai į tai viešai neatkreipdavo dėmesio.
„Kadangi tyrimą mes darome ne tik tam, kad apibendrintume priežastis, o kad sumažintume tikimybę krizei kilti ateityje, tokia mintis ir buvo išsakyta, tai yra mano asmeninė pozicija, tai nėra pristatyta komitete. O ar tai bus pasiūlyta kaip viena iš išvadų ir galbūt rekomendacijų, tai yra diskusijų dalykas“, – sakė S.Jakeliūnas.
Jis patikino, kad prieš parengiant tyrimo išvadas, bus konsultuojamasi su Švedijos institucijomis, kitų Baltijos šalių parlamentais, „ar yra panašus matymas“.
„Ar laikas toms diskusijoms, ar tinkamas būdas sakyti, kad kažkoks vienas iš tų bankų turėtų būti parduotas – tai yra tiktai signalo siuntimas į išorę ir kitoms institucijoms taip pat“, – kvietė diskutuoti S.Jakeliūnas.
S.Skvernelis: koncentracija iš tiesų per didelė
Premjeras Saulius Skvernelis po Vyriausybės posėdžio teigė negirdėjęs S.Jakeliūno pasisakymo, tačiau pritarė, kad bankų koncentracija rinkoje per didelė ir reikėtų didesnės konkurencijos.
„Aš manau, kad ta koncentracija, kokia yra, panašiai kaip ir prekyboje, ji yra per didelė ir reikėtų ieškoti alternatyvų – kviesti naujus rinkos dalyvius: ir bankus ir stambius investicinius fondus“, – sako S.Skvernelis.
Jis patikino, kad „šiandien didžiulis iššūkis“ iš bankų gauti kreditus smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl reikia ieškoti būdų konkurencijai didinti.
Paklaustas, ar S.Jakeliūnas galės tęsti darbą Biudžeto ir finansų komitete, S.Skvernelis neabejojo.
„Be abejo, tai yra ypatingai padorus ir kompetentingas žmogus“, – sako S.Skvernelis.
M.Zalatorius: dėl banko pardavimo sprendžia akcininkai
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius nustebo, kad tokius siūlymus teikia politikai, o ne bankų savininkai.
„Tai yra jo nuomonė, tačiau parduoti ar neparduoti vieną ar kitą bendrovę, sprendžia jos akcininkai, ne bet koks Lietuvos pilietis ar Seimo narys. Manau, reikia atsakingiau pagalvoti, ar reikia tokius pareiškimus, kartais nepamatuotus daryti, reikia pagalvoti, kokias pasekmes gali sukelti tokie pasakymai“, – BNS teigė M.Zalatorius.
„Tokias, apie kokias mes net neįsivaizduojame, bet apie pasekmes spekuliuoti nenoriu“, – pridūrė jis.
Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
M.Majauskas: „Kliedesiai griauna pasitikėjimą“
Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas S.Jakeliūno teiginius vadina kliedesiais.
„Stasio Jakeliūno kliedesiai griauna pasitikėjimą Lietuvos bankų sistema. Neatsakingi pareiškimai apie tai, kas, kam ir kada turi būti parduota, primena Kremliaus valdymo metodus. Tokie kliedesiai gali sukelti nepasitikėjimą Lietuvoje veikiančiais bankais“, – 15min atsiųstame komentare rašo M.Majauskas.
Anot jo, niekas neabejoja, kad Skandinavijos bankų koncentracija Lietuvoje didelė.
„Tačiau norint didinti konkurenciją Lietuva turi kviesti naujus bankus ir investuotojus, o ne versti Švedijos akcininkus parduoti jau veikiančius. Toks valdančiosios daugumos atstovo požiūris daro neigiamą įtaką Lietuvos investicinei aplinkai ir atgraso potencialius Europos Sąjungos investuotojus“, – vertina M.Majauskas.
V.Vasiliauskas: banko pardavimas konkurencijos nepadidins
Vieno iš Lietuvos bankų pardavimas konkurencijos rinkoje nepadidintų, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas.
„Vien pasikeitus savininkui, bankų skaičius išliktų nepakitęs, todėl finansinių paslaugų rinkoje nei koncentracijos, nei konkurencijos lygis niekaip nepasikeistų“, – BNS sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, komentuodamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pareiškimą, kad vienas iš dviejų šalyje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – ilgainiui turėtų būti parduotas.
Pasak V.Vasiliausko, joks juridinis ar fizinis asmuo neprašo Lietuvos banko leidimo įsigyti kurį nors iš šių bankų. Centriniam bankui taip pat nėra žinoma, kad būtų atsiradęs potencialus jų pirkėjas.
„Mūsų nuomone, kai nėra nei realaus pirkėjo, nei asmens parodžiusio bent pirminius ketinimus pirkti, pirkimo-pardavimo sandorio pasekmių svarstymas neturi pagrindo nei prasmės“, – pabrėžė V.Vasiliauskas.
