Kova su nauja krize palauks, nes reikia išsiaiškinti kaltuosius dėl prieš dešimtmetį siautėjusios krizės – Seimas ėmėsi svarstyti politikų atlikto tyrimo išvadas. Po pateikimo pritarta išvadoms, dabar jų imsis komitetai.
Sulaukė klausimų ir apie dabartį
S.Jakeliūnas antradienį Seimo nariams pristatė krizės tyrimo pradžią ir eigą. Pagrindinis tyrimo iniciatorius Stasys Jakeliūnas šiuo metu yra Europos Parlamento narys.
„Skolinimasis tada buvo ne visai skaidrus“, – kartojo S.Jakeliūnas ir pristatė jau anksčiau žinomas išvadas.
Jis, beje, sulaukė klausimų apie dabartinį valdančiųjų skolinimąsi.
„Tiek tuomet, tiek dabar – skolintis reikia, tik klausimas – kokiomis sąlygomis skolinamasi. Rizikuoti ir prisirinkti tos skolos yra labai pavojinga“, – nesiryžo kritikuoti valdančiųjų S.Jakeliūnas.
„Vietoje to, kad rūpintumėtės, kaip padėti žmonėms, kurie yra nukentėję nuo karantino ir viruso, jūs užsiimate archeologiniais kasinėjimais“, – rėžė S.Jakeliūnui konservatorius Mykolas Majauskas, priminęs naujausią „Invegos“ statistiką.
Priminė tyrimo išvadas
Išvadose konstatuojama, kad 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, dalis atsakomybės tenka ir Švedijos finansų priežiūros institucijoms.
Dokumente teigiama, kad 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikis skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009–2010 metais.
Be to, anot komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.
S.Jakeliūnas priminė ir kaltinimus Lietuvos bankui dėl VILIBOR. Seimo nariams antradienį EP narys pristatė skaidres. Jose teigiama, kad buvo nepakankama bankų priežiūra, todėl reikia riboti jų koncentraciją, sakė buvęs Seimo narys.
Valdantieji S.Jakeliūno klausė, kokia laukia atsakomybė tų, kurie prieš dešimtmetį priiminėjo sprendimus.
Siūloma vertint Generalinei prokuratūrai
Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009–2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.
Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.
Lietuvos bankas: išvados selektyvios ir klaidingos
Lietuvos bankas antradienį išplatintame pranešime pareiškė, kad informacija tyrimo išvadoje yra pateikiama selektyviai, neatsižvelgiant į tam tikrus komitetui teiktus skaičiavimus ir faktus.
„Pateikti vertinimai yra klaidingi ir klaidinantys, grindžiami ne Komitetui teiktais objektyviais duomenimis, bet vienpusiška išankstine nuomone ir interpretacijomis, nenurodant reikšmingų svarbių argumentų“, – teigiama pranešime.
Anot jo, tyrimo metu apklausti liudytojai buvo atrinkti selektyviai, sąmoningai ignoruojant ekspertus, kurie dirbo su tyrime nagrinėjama problematika, pavyzdžiui, VILIBOR.
Pasak Lietuvos banko, tyrimo medžiaga ir išvados, jeigu joms būtų pritarta, klaidintų visuomenę, nes informacija tyrimo išvadoje pateikiama vienpusiškai, tai yra pasirenkant tik tyrimo naratyvą neva patvirtinančius argumentus, tačiau sąmoningai nepateikiant kitos bendram kontekstui svarbios informacijos: „Pavyzdžiui, paskolų ir indėlių palūkanų normų didėjimas krizės metu vertinamas selektyviai akcentuojant tik vienos iš palūkanų normų rūšies didėjimo pasekmes.“
Bankas taip pat kaltina tyrėjus išvadoje kryptingai ignoruojant paties BFK prašymu atliktus Lietuvos banko skaičiavimus ir kitą pateiktą informaciją, kai tai neatitinka iš anksto suformuluoto naratyvo.
„Vertinant VILIBOR rodiklio raidą krizės laikotarpiu nepaisoma faktų, prieštaraujančių tyrimo išvadoje vyraujančiai vienašališkai nuomonei“, – teigiama pranešime.
Jame rašoma, kad tyrimo medžiagoje pateikta informacija neatitinka iš esmės per praėjusį dešimtmetį pasikeitusių aplinkybių, susijusių su Lietuvos banko funkcijomis.
Anot Lietuvos banko, tam tikros tyrimo medžiagoje pateikiamos rekomendacijos yra neaktualios, gali prieštarauti Europos Sąjungos (ES) principams arba neatspindi jau įvykusių reguliacinių pokyčių, pasikeitusios ekonominės aplinkos ir priimtų kitų institucijų sprendimų.
Tyrimą Seimo komitetui buvo pavesta atlikti 2018 metų kovą.
