Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

S.Krėpšta: apie dešimtadalis Lietuvos fintech įmonių ES neturi nė vieno kliento

Finansinių technologijų (fintech) sektorius Lietuvoje veikia efektyviai, tačiau norėtųsi daugiau brandos, žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos banko valdybos narys, kuruojantis finansų sektoriaus priežiūrą, Simonas Krėpšta. Jis paminėjo, kad apie dešimtadalis Lietuvoje licencijuotų fintech įmonių neturi nė vieno kliento Europos Sąjungoje, o kas penkta nėra pilnai suformavusi personalo, atsakingo už rizikas. Tai, anot S.Krėpštos, didina pinigų plovimo riziką.
Simonas Krėpšta
Simonas Krėpšta / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

S.Krėpšta pabrėžė, kad Lietuva jau yra fintech šalis ir todėl būtina didinti fintech sektoriaus brandą. Šiai sričiai žadama skirti dar daugiau Lietuvos banko resursų. „Sektoriaus branda – sektoriuje veikia patikimos, technologiškai stiprios bendrovės, kuriančios pridėtinę vertę, o jų modelis turi aiškią idėją“, – apibūdino jis.

S.Krėpšta teigė, kad didelė dalis fintech įmonių kuria pridėtinę vertę. Vis dėlto maždaug penktadalis įmonių nėra suformavusios personalo, kuris valdytų rizikas. Toks rodiklis – pačių įmonių įvertinimas.

Apie dešimtadalis Lietuvoje registruotų fintech įmonių neturi nė vieno kliento ES, nors tai buvo jų veiklos planuose. „Mes kontaktuojame su tokiomis įmonėmis, žiūrime, kodėl taip atsitiko. Veikimas už ES ribų kelia tam tikras pinigų plovimo rizikas“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas Vilniuje

Kitas aspektas – sąsajos su Lietuva. Teisės aktai nurodo, kad rinkos dalyvis, įgavęs licenciją Lietuvoje, turi vykdyti realią, proporcingą veiklą, tačiau, kaip minėta, dalis įmonių didelę dalį veiklos vykdo kitose ES šalyse ar net išskirtinai už ES ribų.

„Yra daugybė priežiūros veiksmų – nuo konsultacijų, lūkesčių išsakymų. Esame įpareigoti, jei yra pažeidimų, taikyti priemones. Bet mes esame partneris, pradedame kontaktą, diskusijas, nuo partneriškų veiksmų. Visada galvojame, ar galime imtis ir naujų veiksmų. Mes su tomis įmonėmis dirbsime, eisime į kontaktą, kad minimizuotume įvairias rizikas“, – sakė valdybos narys.

S.Krėpšta pridūrė, kad įmonėms, kurios pilnai nesuformavo personalo dėl rizikų, jau išsiųsti laiškai. „Yra įmonių, kurios yra brandžios, bet yra tokių, kurioms branda nėra aktuali“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais