„Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kuomet bankų pelningumas yra vienas didesnių ES, kelia klausimų natūraliai. Kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums. Galima konstatuoti, kad tokie veiksmai rodo bankų socialinės atsakomybės stoką“, – LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo LB valdybos narys Simonas Krėpšta.
Jis pabrėžė, kad rinkos ekonomikoje kainos nėra tiesiogiai reguliuojamos, tačiau centrinis bankas „turi tam tikrų įrankių ir juos naudoja“.
„Vienas iš tų įrankių – metų pradžioje pasiūlėme peržiūrėti bazinį mokėjimo paslaugų krepšelį, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Žmonės galės gauti pagrindines mokėjimo paslaugas už vieną eurą per mėnesį, o socialiai pažeidžiami asmenys – už pusę kainos“, – sakė S.Krėpšta.
Anot jo, tai „padės pristabdyti kartais nepamatuotus ir socialiai neatsakingus bankų sprendimus“.
Centrinis bankas praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, 2023 metais uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.
Tiek pelno pernai bankai uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą, kurio už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų, ir kitus mokesčius.
LB prognozuoja, kad solidarumo įnašo šiemet gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų. Pasak S.Krėpštos, per dvejus metus valstybės biudžetui minėtas įnašas gali sugeneruoti apie pusę milijardo eurų.
Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – keturi, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 bankų, iš jų penki – užsienio banko filialai.
