2023 10 12 /12:17

S.Krėpšta: pagrindinė bankų pelningumo priežastis – augusios palūkanos

Lietuvos bankams pirmąjį šių metų pusmetį uždirbus 2,5 karto daugiau pelno nei pernai, Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad pagrindinė to priežastis – augusios palūkanų normos.
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Pinigai

„Pagrindinė, esminė (augančio pelno – BNS) priežastis yra augančios palūkanos. Mes matome, kad per pirmą šių metų pusmetį bankai uždirbo šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. palūkanų pajamų ir tai yra maždaug 2,5–3 kartai daugiau nei praėjusiais metais“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S.Krėpšta.

„Bankai patyrė ir tris kartus daugiau palūkanų išlaidų, nes pradėjo mokėti didesnes palūkanas indėliams, tačiau bendros palūkanų išlaidos sudaro tik maždaug 140 mln. eurų (134 mln. eurų – BNS). (...) Palūkanų pokyčiai yra esminė priežastis“, – pridūrė jis.

LB duomenimis, bankų bendros palūkanų pajamos pirmąjį pusmetį siekė 1,1 mlrd. eurų – tris kartus (beveik 700 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Palūkanų išlaidos išaugo 89 mln. eurų iki beveik 134 mln. eurų.

Bankai per 6 mėnesius uždirbo 515 mln. eurų pelno.

„Pelninga veikla prisideda prie bankų galimybių užtikrinti pakankamas atsargas, o tai yra svarbus rodiklis, nes tai užtikrina ir visos bankų sistemos stabilumą“, – sakė S.Krėpšta.

LB valdybos nario teigimu, bankų pelningumo rodikliai atitinka išankstinius vertinimus – prognozuojama, kad šiemet bankai uždirbs kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų pelno.

Jo teigimu, reikšmingesnio bankų paslaugų brangimo per pusmetį nepastebėta.

„Panašu, kad per pastaruosius metus, kai palūkanos išaugos, pelningumas išaugo, bankai pristabdė ar sustabdė administracinių mokesčių didėjimą“, – teigė S.Krėpšta.

Bankams pervedus į valstybės biudžetą pirmąją solidarumo įnašo įmoką – 56 mln. eurų, S.Krėpšta pakartojo, kad antrąjį pusmetį ji sieks 200 mln. eurų – taigi, šiemet iš viso bus pervesta apie 250 mln. eurų.

LB valdybos narys atkreipė dėmesį, kad per metus nuo 10 proc. iki daugiau 20 proc. išaugo bankuose laikoma gyventojų ir verslo terminuotųjų indėlių dalis.

„Matome, kad tiek gyventojai, tiek verslas pasinaudojo augusiomis palūkanomis, tačiau galima sakyti, kad tas pasinaudojimas nėra pakankamas“, – teigė S.Krėpšta.

Pasak jo, daugiau nei 4 proc. šiuo metu siekianti vidutinė terminuotųjų indėlių palūkanų normą yra didesnė nei Latvijoje ar Suomijoje, bet mažesnė nei Estijoje ir maždaug 1 proc. punktu viršija euro zonos vidurkį.

Pasak S.Krėpštos, viena grėsmių bankų sektoriui išlieka kibernetinės atakos, kurių skaičius šiemet padidėjo, jų fiksuota ir liepą Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų