„Esminė kryptis yra paprasta – turime gausinti žmonių pajamas, kad jie galėtų daugiau uždirbti. Turime mažinti darbo apmokėjimo naštą, turime sudaryti palankias sąlygas mūsų ir užsienio verslui atsinaujinti, toliau investuoti į naujas technologijas“, – antradienį interviu LRT radijui kalbėjo premjeras.
Anot jo, pertvarka apims mokestinius pakeitimus, kurie turėtų didinti pajamas dirbančiai viduriniąjai klasei.
„Planuojama paskatinti, toliau vystyti vaiko pinigų ir vaikui teikiamų paslaugų komplekso išplėtimą. Taip pat kiti dalykai, susiję su struktūrine reforma, sveikatos apsauga, švietimu“, – teigė S.Skvernelis.
Anot jo, naujų mokesčių įvesti neketinama, tačiau tam tikros rinkliavos bus peržiūrėtos.
Finansų ministras Vilius Šapoka praėjusią savaitę teigė, kad planuojami mokesčių pakeitimai didins jų progresyvumą bei mažins darbo santykių apmokestinimą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo pradžioje sukritikavo „miglotus“ valdančiųjų planus pertvarkyti pensijų ir mokesčių sistemas ir paragino negadinti gerai veikiančios sistemos bei nežadinti žmonių lūkesčių, jei jų bus neįmanoma įgyvendinti.
S.Skvernelis po to kartojo, kad Vyriausybė neketina iš esmės pertvarkyti pensijų kaupimo sistemos – anot jo, pensijų kaupimas tikrai išliks. Anksčiau jis yra sakęs, kad antroji pensijų kaupimo pakopa nebus naikinama.
– Plačiai aptarinėjama Valstybės saugumo departamento ataskaita. Joje Rusija be užuolankų įvardijamas kaip pagrindinis prieš Lietuvą nukreiptų žvalgybinių, kibernetinių, informacinių ir kt. operacijų šaltinis. Taip pat kalbama, kad Rusija ir toliau mėgins paveikti kitų šalių vidaus politikos procesus skirdama daug dėmesio valstybėms, kuriose artėja rinkimai. Turima galvoje, aišku, ir Lietuva. Ruošiamės prezidento rinkimams. Kaip vyriausybė į tai reaguoja?
– Tai jau tapo įprasta praktika, tik galbūt per pastaruosius metus buvo daugiau atskleista. Įtaka buvo daroma gana seniai, matyt, nuo mūsų nepriklausomybės atkūrimo. O jei kas nors naiviai galvoja, kad tai valstybei mes neįdomūs, tikrai taip nėra.
Mūsų institucijos tikrai darbuojasi. Paradoksas, bet Vyriausiosios rinkimų komisijos Laura Matjošaitytė buvo viena iš tų, kuri tikrai kartu su kitais darė konkrečius žingsnius prieš balsų pirkimą, prieš įtaką rinkimams. [...] O šiandien ji sulaukė tokios reakcijos iš tų politinių jėgų, kurios turėjo arba turi problemų dėl to, kad vienokia kitokia forma neskaidriai dalyvavo rinkimuose. O kalbant apie neskaidrų dalyvavimą, Rusija turbūt niekada tiesiai nepasakys, kad kišasi į vieną ar kitą politinę jėgą, nors ji tai daro ir per čia veikiantį verslą, ir kitus instrumentus išnaudoja.
Taip pat išnaudojama labai jautri bendradarbiavimo su sovietinėmis saugumo tarnybomis tema, nes, deja, ir liustracijos procesas, ir visi kiti nebuvo įvykdyti taip, kaip turėjo būti įvykdyti atkūrus valstybę. O dabar yra grėsmė, kad per tai bus daroma įtaka.
Mes sustiprinome savo kibernetinį saugumą, sukoncentravome pajėgumus ir paskyrėme atsakingą instituciją – Krašto apsaugos ministeriją. Dirba Vidaus reikalų ministerija. Galiausiai mes, kaip piliečiai, taip pat turime padirbėti – jei yra tvirta pilietinė visuomenė ir dora valdžia, skaidrūs politikai, grėsmės yra minimalios.
– Paminėjote L.Matjošaitytę – VRK pirmininkę. Jūs nematote pagrindo ja nepasitikėti?
– Kol kas nematau absoliučiai jokių objektyvių kriterijų, dėl ko būtų galima nepasitikėti, išskyrus, kaip minėjau, tam tikrų politinių jėgų, turinčių problemų, norą tokiu būdu „atsidėkoti“ pirmininkei.
– Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė siūlo Seimo pirmininkui sukviesti politinių partijų vadovus ir kartu su vyriausybe parengti aiškių veiksmų planą, kuriame būtų numatyta, kaip bus kovojama su grėsmėmis vidaus politikoje. Įdomu tai, kad ji teigia turinti pasiūlymą – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis turi nedelsdami visiškai atsisakyti savo verslų Rusijoje, esą tai nesuderinama su valstybės politikos statusu. Ką jūs manote?
– Kiek man žinoma (aš tikrai nežinau detaliai), kad R.Karbauskis Rusijoje neturi jokio verslo. Kauno meras lyg turi. Taigi jie gali atsakyti.
Iš esmės tokiu atveju mes turėtume kalbėti apie visišką prekybos ryšių su Rusija nutraukimą. Ar tai būtų naudinga mūsų valstybei? Matyt, gali vertinti kiekvienas žmogus. Bet, kalbant apie praėjusius metus, deja, vėlgi yra paradoksas – didžiausias eksporto rinkos augimas buvo kryptimi į Rusiją. Nors verslininkai puikiai žino, kokios ten galimybės, kokios sąlygos.
– Tai teisinga kryptis?
– Mes turėjome ne vieną santykių su Rusija krizę (ir ekonomikos krizę). Todėl verslui buvo labai aiškiai pasakyta (ir vyriausybė tos pozicijos laikosi), kad jei kaip anksčiau kils problemų dėl įvairiausių „patikrinimų“, sanitarinių normų ir kt., vyriausybė tikrai nepuls padėti ir neduos jokių resursų gelbėti tokį verslą. Tai paties verslo rizika. Bet verslas, matyt, vertina savo veiklą ir tai jų atsakomybė.
O R.Karbauskis ten tikrai neturi jokio verslo, kiek man yra žinoma. O kiti žmonės patys galėtų pasakyti, kaip yra. Taip, per verslą kyla tam tikros rizikos, bet lygiai taip pat verslas susijęs ir su čia veikiančiomis įmonėmis, kurios gauna dujas, dalyvauja šilumos rinkoje. Su tomis įmonėmis ir kitos politinės partijos turi tam tikrų ryšių, taigi šiuo atveju reikėtų būti labai objektyviam.
– Po balandžio 10 d. vyriausybė pristatys mokesčių reformą. Galėtumėte bent keletą esminių krypčių pasakyti?
– Esminė kryptis labai paprasta. Mes turime gausinti mūsų žmonių pajamas, kad jie galėtų daugiau uždirbti, kad sumažėtų darbo apmokėjimo našta ir našta darbo santykiams. Reikia sudaryti palankias sąlygas tiek mūsų, tiek užsienio verslui, kuris nori atsinaujinti, toliau investuoti į modernias technologijas.
Taip pat mes kalbame apie galimybes pasinaudoti ne tam tikromis mokesčių lengvatomis, o galbūt režimais gausinti pajamas vidurinei dirbančiai klasei. Mes planuojame paskatinti vadinamąjį vaiko pinigų ir tam tikro komplekso vaikui teikiamų paslaugų išplėtimą.
Kiti dalykai irgi susiję su struktūrinėmis reformomis – ir sveikatos priežiūra, ir švietimu. Iš esmės mes jau esame priėmę sprendimus, dabar beliko apsitarti visiems vyriausybės nariams, nes tai liečia ne atskiras ministerijas. O tada pristatysime tai valdančiosioms frakcijoms, paskui bus vieša diskusija su visuomene.
Mes tikrai nesakome, kad mūsų siūlymas pats geriausias, teisingiausias, todėl laukiame ir stebėjimų, pasiūlymų, kritikos. O paskui priimsime sprendimą, kuris tikrai bus nukreiptas į vienintelį dalyką – mūsų Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių žmonių pajamų gausinimą.
– Naujų mokesčių bus ar ne?
– Šiandien drįsčiau teigti, kad rizika tam tikra yra, bet abejoju, ar mes eisime šiuo keliu. Manau, kad mes kalbame ne apie naujus mokesčius, o galbūt apie tam tikrų rinkliavų pakeitimą. Rinkliavų, kurios ir šiandien yra mokamos, bet ne naujų mokesčių įvedimą.
