2016 12 20 /10:25

Saulius Skvernelis nepritaria PVM lengvatos šildymui pratęsimui

Premjeras Saulius Skvernelis nepritaria ketinimui iki 2017-ųjų birželio pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui. Tiesa, pirmadienį Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad lengvata bus pratęsta dar pusei metų.
Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Valstiečiai" nenori, bet veikiausiai pratęs PVM lengvatą šildymui. Apie tai pirmadienį kalbėjo R.Karbauskis, o antradienį atkartojo ir S.Skvernelis. Abu politikai įžvelgia savivaldybių siekį kitur išleisti paramai skirtus pinigus.

„Savivaldybės priešinasi, bando įrodinėti, kad mes esame neteisūs. Tai daroma sąmoningai, siekiant kitom reikmėm panaudoti lėšas, skirtas socialinėms reikmėms. Jų liks 146 mln. eurų. Savivaldybių pasipriešinimas yra pakankamai didelis“, – laidoje „Dėmesio centre“ sakė R.Karbauskis.

Premjeras Saulius Skvernelis nepritaria ketinimui iki 2017-ųjų birželio pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

„Premjero pozicija yra, kad lengvata šildymui neturėtų būti pratęsta“, – BNS sakė S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

R.Karbauskis S.Skvernelio pozicijai pritaria, tačiau pripažįsta, kad Seime nepakanka balsų jį palaikyti.

„Aš manau, kad tai yra nuosekli Vyriausybės pozicija, ir tai yra teisinga pozicija, tačiau Seime tam sprendimui (palaikyti – BNS) aiškiai neužtenka balsų, nes opozicija ir pozicijos dalis mano kitaip. Todėl mes antradienį sutarėme, kad mūsų frakcija (šiuo klausimu – BNS) balsuos laisvai“, – BNS sakė R.Karbauskis.

Stabdoma renovacija

Antradienį feisbuko paskyroje S.Skvernelis išdėstė argumentus, kodėl reikia nepratęsti PVM lengvatos šildymui.

„Sakote, nieku gyvu negalima naikinti PVM lengvatos šildymui? Gerai, bet žinokite, kad:

1. Lengvata taikoma visiems be išimties. Taip pat ir tiems, kurie turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, erdvius ir prabangius butus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

2. Ji netaikoma žmonėms, gyvenantiems privačiuose namuose. Netaikoma tiems, kurie nesinaudoja centralizuotai tiekiama šiluma. Lietuva, žinote, ne tik miestai ir daugiabučiai, bet ir miesteliai bei kaimai, kur žmonės gyvena individualiuose namuose, šildosi elektra, malkomis, anglimis. Apie jokias PVM lengvatas jie nėra net girdėję.

3. Smulkmena tokia: taikydami lengvatą sąmoningai stabdome senų ir „kiaurų“ daugiabučių modernizavimą. Paprastai tariant, švaistome energiją ir „šildome orą“.

„Beje, o kas prisiims atsakomybę už perduotus šilumos ūkius privatiems administratoriams? O kaip dėl audito metu nustatytų grobstymų, kai į šilumos kainą buvo įtraukiami „baliukai“, teniso kortai ar egzotinės kelionės? Tokia visai solidi suma eurų, kurie buvo panaudoti taikant tą pačią PVM lengvatą“, – rašo S.Skvernelis.

„Kodėl drąsios ir už žmonių interesus kovojančios savivaldybės turėjo atlaikyti tikrą „karą“, kol perėmė atgal šilumos ūkius? Ir staiga šiluma ten atpigo 20-40 procentų. Tai kam skirta PVM lengvata? Pasiturintiems žmonėms remti? Šilumos ūkius valdančioms bendrovėms? Ar visgi socialiai remtiniems žmonėms? Jeigu pastariesiems – tai siūlomas kompensavimo mechanizmas yra socialiai teisingas!“, – feisbuke rašo S.Skvernelis.

S.Skverneliui užkliuvo Eurovizija

„Lėšų nėra? Nešvaistykime jų kitoms reikmėms, jų skiriama daugiau nei pakankamai“, – rašo premjeras.

Jo teigimu, socialinės paramos teikimui savivaldybėms kasmet skiriama 228 mln. eurų. Iš šių lėšų 2015 metais liko nepanaudota daugiau kaip 125 mln. eurų, 2016-aisiais, prognozuojama, bus nepanaudota 141 mln. eurų.

„Tikrai trūksta lėšų?“, – retoriškai klausia premjeras.

Jis užduoda ir klausimą, kam savivaldybės naudoja tas lėšas. Sako parinkęs keletą įdomių pavyzdžių:

– surinkti, transportuoti ir apdoroti komunalines atliekas regiono nepavojingų atliekų sąvartyne;
– kapinių priežiūrai administruoti;
– Baltijos jūros vandens kokybei gerinti vystant vandens nuotekų tinklus;
– Savivaldybės administracijos darbui organizuoti;
– išeitinei išmokai išmokėti (švietimo įstaigos vadovui);
– saulės baterijoms įrengti Socialinių paslaugų centre;
– žalos atlyginimo prievolei vykdyti (pagal teismo sprendimą);
– savivaldybės kanceliarinėms prekėms įsigyti, kompiuterinių programų priežiūrai;
– kreditiniams įsiskolinimams dengti;
– kultūros centro mobiliai įgarsinimo sistemai įsigyti, slidinėjimo trasų inventoriui įsigyti;
– dirbtuvių ir garažų pastatų nugriovimo darbams apmokėti;
– paminklui Nepriklausomybės akto signatarui pastatyti;
– Savivaldybės tarybos veiklai finansuoti, seniūnijų veiklai finansuoti;
– kraštotyros muziejaus veiklai užtikrinti – vejos traktoriui įsigyti;

„Ir paskutinis, man asmeniškai pats geriausias: Lietuvos atstovų dalyvavimui dainų konkurse „Eurovizija 2015“ dalinai finansuoti“, – rašo premjeras.

R.Karbauskis pranešė, kad pratęs

Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pirmadienį pareiškė, kad PVM lengvata šildymui bus pratęsta dar pusmečiui.

Ramūnas Karbauskis BNS pirmadienį patvirtino, kad antradienį bus balsuojama dėl lengvatos pratęsimo.

„Kadangi savivaldybės aiškiai viešais pareiškimais boikotuoja mūsų idėją. Man atrodo, kad jie net pasistengs padaryti taip, kad žmonės sustotų į eiles (pateikti prašymus kompensacijai gauti – BNS)“, – tokio sprendimo motyvus BNS aiškino R.Karbauskis.

„Rytoj (antradienį – BNS) mes („valstiečiai“ – BNS) balsuosime su visais, kad pratęsti lengvatos galiojimą. Kartu iš karto balsuosime, ar po pateikimo pritarti kompensacijų už šildymą apskaičiavimo tvarkos pakeitimams“, – pridūrė jis.

Savivaldybės prašo neskubėti

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) antradienį išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame prašo atidėti būsto šildymo kompensacijų skyrimo gyventojams pertvarką iki kito šildymo sezono, kad būtų galima tinkamai jai pasiruošti savivaldybėse ir išsamiai supažindinti su pokyčiais gyventojus.

LSA kreipimesi į Seimo bei Vyriausybės vadovus teigiama, kad savivaldybės iš esmės pritaria siūlymui keisti visiems gyventojams šiuo metu taikomą PVM lengvatą, tačiau mano, kad šiai pertvarkai turi būti tinkamai pasiruošta – ji negali būti vykdoma nesukūrus savivaldybėse būtinų praktinio įgyvendinimo mechanizmų.

„Nepalikus laiko pasirengti įstatymo naujovių įgyvendinimui bei nesupažindinus su jomis gyventojų, kitų metų pradžioje į savivaldybes kreiptųsi didelis gyventojų srautas, kuriam nėra pasirengta. Be to, savivaldybės neturės laiko atlikti analizės ir nustatyti tikslaus padidėjusio lėšų poreikio. Iš gyventojų prašomų pažymų skaičius nemažės, kadangi savivaldybės neturi reikiamų duomenų apie gyventojų pajamas“, – rašoma pranešime.

Taip pat teigiama, kad savivaldybės jau yra parengusios 2017 metų biudžetų projektus, kuriuose didžioji dalis piniginei paramai nepanaudotų lėšų turėtų būti skiriama socialinėms paslaugoms, tai yra – globos namų pertvarkai, kuri kol kas realiai vykdoma tik savivaldybių lėšomis, neįgaliųjų programoms, pagalbai socialinės rizikos šeimoms, smurtą patyrusioms moterims ir kitai socialinei paramai. Skubiai pakeitus įstatymą, nukentės gyventojai, kuriems socialinės paslaugos būtinos.

„Be to, šiemet savivaldybės sumažino piniginę paramą administruojančių specialistų etatus, o padidino socialinių darbuotojų, kurie teikia aktyviąją socialinę pagalbą šeimoms, neturinčioms būtinų socialinių įgūdžių, skaičių. Pasikeitus kompensavimo tvarkai, savivaldybėms reikėtų vėl priimti naujų darbuotojų“, – rašoma pranešime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų