„Matome iš pateiktų biudžetų, kad vėlgi toliau einama paprasčiausiu keliu, tai yra skolinamasi“, – žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.
„Valstybės skola auginama nepadoriai daug“, – pridūrė jis.
Opozicijos lyderis pabrėžė, kad pagal skolos santykį su Bendruoju vidaus produktu Lietuva artėja prie Mastrichto kriterijų.
Euro zonos šalims pagal Mastrichto kriterijus rekomenduojama, kad jų skolos lygis būtų ne didesnis kaip 60 proc. Bendrojo vidaus produkto.
O šiemet valstybės skola turėtų pasiekti 52,3 proc. Bendrojo vidaus produkto, prognozuoja Finansų ministerija.
S.Skvernelis sakė, kad Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi tvaraus skolos valdymo plano.
„Vietoje to, kad būtų ieškoma kitų finansinių šaltinių arba dengiamos kitos biudžeto išlaidos iš europinių pinigų, (...) einama paprasčiausiu keliu, tiesiog vieninteliu būdu skolinantis ir tikrai nesimato, kad būtų kažkokia alternatyva“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
„Tikrai neramina ir tokį biudžetą mums sunku bus palaikyti“, – teigė jis.
Patikslintame šalies ižde numatytas daugiau nei 700 mln. eurų išlaidų augimas, daugiausia susijęs su koronaviruso pandemijos valdymu.
Augančios išlaidos didins valdžios sektoriaus deficitą iki 8,4 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto.
Ragina pasižiūrėti į veidrodį
Atsakydama į kritiką Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad Vyriausybės pareiga pirmiausia yra išsaugoti darbo vietas ir padėti verslams ir gyventojams ne tik karantino laikotarpiu, bet ir po jo, padedant sugrįžti į normalų gyvenimą.
„Natūralu, kad visos priemonės turi savo kainą ir biudžeto deficitas išties yra didelis“, – teigė ministrė.
Vis dėlto ji tvirtino, kad ne visos biudžeto pajamas viršijančios išlaidos yra susijusios su koronaviruso pandemija.
„Aš tik priminsiu S.Skverneliui, kad jis taip pat skolinosi nevaržomai ir neieškojo papildomų šaltinių savo priemonėms įgyvendinti ir finansuoti tai, kas su pandemija kartais turi mažai ką bendro“, – tvirtino G.Skaistė.
Pavyzdžiui, ji teigė, kad iš ekonomikai skatinti skirtų lėšų finansavimą gavo projektas, skirtas Plungės pirties rekonstrukcijai.
„Nežinau, kiek tai susiję su pandemija, bet tokių projektų yra ganėtinai nemažai iš praėjusios kadencijos“, – kalbėjo ministrė.
Didžioji dalis naujų išlaidų atnaujintame valstybės biudžete atitektų sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sritims – atitinkamai daugiau nei 265 mln. ir 238,5 mln. eurų.
Dėl didesnio NDP – skepsis
Tiek valdantieji, tiek opozicijos lyderis skeptiškai vertina prezidento siūlymą nuo liepos 1 dienos keisti darbo mokesčius, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 400 iki 450 eurų.
Anot G.Skaistės, šį siūlymą reikėtų svarstyti vėliau, nes dabar valstybės biudžeto atnaujinimai susiję su pandemijos valdymu.
„Prezidento siūlymas susijęs su struktūrinėmis problemomis, kurios turi būti sprendžiamos nuosekliai drauge kartu su kitais mokesčių keitimais, žiūrint į bendrą pajamų ir išlaidų struktūrą“, – sakė finansų ministrė.
Mokesčių lengvatos šiuo metu peržiūrimos Finansų ministerijos suburtoje darbo grupėje.
S.Skvernelis irgi teigė, kad NPD didinimas turėtų būti svarstomas šioje grupėje.
Jis pridūrė, kad šalies vadovas nepasiūlė aiškaus šaltinio pagrįsti savo iniciatyvai.
„Vėlgi, tai daroma skolos sąskaita“, – tvirtino ekspremjeras.
Pasak jo, Lietuvos ekonomika jau ir taip kaista, o NPD didinimas prie to prisidėtų: „Ekonomikos perkaitimas garantuoja ir infliacijos, ir kainų augimą“.
