Nepaprastai paprasta 72-ų taisyklė
Viena paprasčiausių taisyklių, kuri rodo sudėtinių palūkanų efektą, yra vadinamoji 72-ų taisyklė. Jos formulė tokia: X x Y = 72, kur X yra metai, per kuriuos padvigubėja jūsų investuoti pinigai, o Y – procentinė uždirbama vidutinė metinė grąža.
Pavyzdžiui, jei norite sužinoti, kokios reikia grąžos normos, kad per dešimt metų investicija padvigubėtų, apskaičiuojate taip: 10 x Y = 72. Išsprendžiate lengvai įkandamą lygtį ir sužinote, kad grąžos norma turėtų siekti 7,2 procentus.
Kitas taisyklės pritaikymo būdas: 72 dalijame iš bet kurios procentinės grąžos, kad sužinotume, kiek užtruks laiko, kad jūsų investicija, esant tokiai vidutinei grąžai, padvigubėtų.
Pavyzdžiui, jei investicijų vidutinė grąža yra 8 proc., kad pinigai padvigubėtų, reikės 9 metų (72/8 = 9).
Taisyklę pritaikyti galima dar kitu būdu – pasitikrinti, ar investicijų pažadai yra tikri. Jei kas teigia, kad investicija padvigubės per ketverius metus, kokia metinė grąža siūloma? Atsakymas – net 18 proc. (72 reikia padalinti iš 4). Norint gauti tokią didelę grąžą, reikėtų pasirinkti didžiausią investicijų rizikos lygį, o tai reiškia, kad, situacijai pasikeitus, galima ir netekti visų investuotų pinigų. Akivaizdu, kad, norint tokios didelės grąžos, investavimo laikotarpis yra per trumpas.
Norint sužinoti, kiek laiko užtruks padvigubinti savo investuotus pinigus, yra naudojami istoriniai duomenys, t. y. istorinė vidutinė finansinės priemonės ar indekso grąža. Kad nesuabsoliutintume šios taisyklės svarbu atsiminti, kad praeities rezultatai niekada negarantuoja ateities rezultatų. Todėl 72-ų taisyklę rekomenduojama vertinti kritiškai ir tik apytiksliai skaičiuojant, kad tiksliau suprastumėte, jog investavimas yra lėtas ir ilgalaikis procesas.
Nuosekliai investuojant ir pradedant kuo anksčiau, galite sukaupti nemažą kapitalą ir taip prisidėti pasyviomis pajamomis prie savo būsimos pensijos. Kokia tai galėtų būti suma, padeda apskaičiuoti kita taisyklė.
Kiek pinigų reikia finansinei laisvei?
Apskaičiuoti, kiek reikia sukaupti pinigų, kad kasmet išleidžiant vartojimo reikmėms 4 proc. savo investicijų, o kitus pinigus paliekant investuoti toliau, būtų galima išgyventi iš sukaupto kapitalo maždaug trisdešimt metų, padeda vadinamoji 4 proc. taisyklė.
Žinoma, skaičiavimai gana apytiksliai, tačiau labai vertingi, kai norime suprasti savo finansinius tikslus.
Šią taisyklę naudoti paprasta, tik iš pradžių turėtumėte žinoti savo vidutinę mėnesio išlaidų sumą, kurioms jums pakaktų, tarkime, išėjus į pensiją.
Tada bereikia apskaičiuoti taip: (mėnesio išlaidos x 12)/0,04 = reikalinga sukaupti suma.
Pavyzdžiui, jei norėtumėte iš savo investicijų portfelio kas mėnesį panaudoti po 1000 eurų, tai, vadovaujantis šia taisykle, reikia sukaupti (1000 x 12)/0,04 = 300 000 eurų.
Šią taisyklę sukūrė Williamas Bengenas. Atlikęs daugybę istorinės rinkos elgsenos modeliavimo būdų, jis padarė išvadą, kad reikiamą sumą sukaupęs žmogus, išėjęs į pensiją, gali išleisti iki 4 proc. iš savo investicijų portfelio per metus, nebijodamas, kad pinigų pritrūks jo likusiam gyvenimui.
Žinoma, šios taisyklės irgi negalime absoliutinti: išlaidų poreikiai nuolat keičiasi, taip pat didelę įtaką turi infliacija, padėtis rinkose ir panašiai.
Vis dėlto naudojant tokias paprastas priemones yra lengviau apsibrėžti pagrindinius investavimo tikslus ir gaires. Taip pat tai skatina pergalvoti savo vartojimo įpročius ir keisti gyvenimo būdą, jei matote, kad norėdami senatvėje išlaikyti tokį pat vartojimo mastą kaip ir dirbdami, turėsite sukaupti įspūdingą ir sunkiai pasiekiamą sumą.
Visais atvejais, siekiant finansinės laisvės, už bet kokių taisyklių taikymą ir matematiką daug svarbesnis yra apsisprendimas, kaip norite gyventi ir kiek tam reikia pinigų. Todėl geriausia ne stengtis nuspėti ateitį, bet kurti ją patiems.
Kuo geriau suvoksite, kaip ir kokiais principais pasižymi investavimas, tuo lengviau ir paprasčiau ir, svarbiausia, ramiau galėsite pasiekti savo finansinius tikslus, nereaguodami į rinkoje kylantį trumpalaikį triukšmą ar svyravimus.
