Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

SADM: jei šalyje būtų paskelbtas karantinas, šalies gyventojai sulauktų paramos

Lietuvoje daugėjant koronaviruso ligos atvejų, suplanuotos priemonės, padėsiančios verslui ir gyventojams įveikti laikinus finansinius sunkumus, jeigu dėl staiga kritiškai pablogėjusios epidemiologinės situacijos šalies teritorijoje tektų paskelbti karantiną. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlytiems Užimtumo įstatymo pakeitimams, rašoma pranešime spaudai.
Uždaryta
Uždaryta / 123RF.com nuotr.

SUBSIDIJOS PER PRASTOVAS. Jei šalyje tektų paskelbti karantiną, darbdaviai darbuotojams galėtų skelbti prastovas, jeigu negalėtų suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.

Siūloma subsidijas darbo užmokesčiui už prastovose esančius darbuotojus mokėti ekstremaliosios situacijos ir karantino metu. Būtų kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis siektų 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 1095 eurus „ant popieriaus“.

DARBDAVIO ĮSIPAREIGOJIMAI. Skelbdamas prastovą darbuotojui darbdavys turi informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Toks reikalavimas taikomas, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, gaunama valstybės parama jo darbo užmokesčiui, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą. Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Darbdavys taip pat praranda teisę dalyvauti 12 mėn. remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.

IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Fiksuoto dydžio išmoką siūloma mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo nuo pandemijos, kai jų vykdoma ūkinė veikla buvo apribota, o pajamos paskutinį mokestinį ataskaitinį laikotarpį, lyginant su priešpaskutiniu mokestiniu ataskaitiniu laikotarpiu, sumažėjo 30 proc. ar net daugiau.

Į VMI skelbiamą savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą patekę savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turėtų atitikti ir šias sąlygas:

· Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.

· Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 730 eurų „ant popieriaus“.

· Priešpaskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio savarankiškai dirbančio asmens pajamos turi būti didesnės nei 12 einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžių (2022 m. minimalių vartojimo poreikių dydis yra 267 Eur).

· Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

267 eurų dydžio išmoka dirbantiems savarankiškai dar būtų mokama ekstremalios situacijos ir karantino metu, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas. Išmokos būtų mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino buvo nustatyti ūkinės veiklos apribojimai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?