SADM: nuo karo siaubo pabėgusiems ukrainiečiams – socialinė parama

Rusijai užpuolus taikius Ukrainos gyventojus, nuo karo bėgantys ukrainiečiai pagalbos ieško ne tik kaimyninėse šalyse, bet ir Lietuvoje. Šiandien į Lietuvą jau yra atvykę beveik 5000 ukrainiečių. Jiems bus suteikta laikinoji apsauga vieneriems metams, prireikus ji galės būti pratęsta dar vieneriems metams, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Ukrainos pabėgėliai
Ukrainos pabėgėliai / „The New York Times“/Laetitia Vancon nuotr.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui laikinąją apsaugą gavusiems ukrainiečiams skirti socialinę paramą.

„Turime užtikrinti, kad nuo karo pabėgusių žmonių bent jau minimalūs poreikiai mūsų šalyje būtų patenkinti. Labai svarbu, kad jie gautų visą reikiamą paramą, kol jiems pavyks susirasti darbą ir užsidirbti pragyvenimui Lietuvoje. Jiems taip pat numatyta vienkartinė parama įsikūrimui, išmokos vaikams, globos (rūpybos) išmokos, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrė Monika Navickienė teigia, kad sulaukta beveik 7000 darbo pasiūlymų įdarbinti nuo Putino karo bėgančius žmones iš daugiau nei 600 darbdavių, todėl tikėtina, kad dalis ukrainiečių sėkmingai integruosis į mūsų šalies darbo rinką.

Siekiant sumažinti nuo karo bėgančių ukrainiečių socialinę atskirtį, siūloma laikinąją apsaugą gavusiems ukrainiečiams skirti socialinę paramą. Jie galėtų gauti visas išmokas vaikams (įskaitant vaiko pinigus, o globojami vaikai – ir globos (rūpybos) išmoką), vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas ir kitas socialines išmokas. Jiems priklausys ir socialinės paslaugos.

Ukrainiečiai taip pat galės gauti mėnesinę kompensaciją ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo išlaidoms apmokėti.

Nuo karo pabėgusiems ir laikinąją apsaugą Lietuvoje turintiems ukrainiečiams siūloma mokėti ir šalpos pensijas. Jie taip pat turės teisę į slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas.

Pagalbos sulauks ir tie pensininkai, kurie gyvena Lietuvoje ir gauna pensijas iš Ukrainos. Dėl karo veiksmų Ukraina jiems išmokėti pensijų šiuo metu negalės. Tol, kol situacija stabilizuosis, jiems bus mokamos šalpos pensijos. Ukrainos mokamos pensijos yra labai mažos, vidutinė pensija siekia 60 eurų. Todėl jiems dažniausiai yra primokama iki šalpos pensijos dydžio. Teikiami siūlymai leis jų situaciją išlaikyti nepakitusią, tačiau bus užtikrintas pensijos mokėjimas tol, kol tai vėl galės daryti pati Ukraina.

Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę ukrainiečiai, kurie neturi pajamų, turės teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

Paprastesnė procedūra norintiems globoti ukrainiečių vaikus

Planuojama nustatyti galimybes greičiau skirti atstovą nelydimiems nepilnamečiams, kurie atvyksta į Lietuvą be savo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Pagal galiojančius mūsų šalies teisės aktus, asmuo gali būti paskirtas vaiko globėju (rūpintoju) tik praėjęs vertinimą, mokymus ir pan., tai gali trukti apie 3 mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad iš Ukrainos pasitraukę asmenys gali atvykti į Lietuvą ne tik su savo vaikais, tačiau ir, pavyzdžiui, draugų šeimos vaikais, taip pat į tai, kad Lietuvoje gali atsirasti žmonių, norinčių rūpintis nelydimais nepilnamečiais ukrainiečiais, siūloma numatyti išlygą, kad kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimam nepilnamečiui globa (rūpyba) nustatoma supaprastinta tvarka.

Siūlomiems teisės aktų pakeitimas dar turės pritarti Seimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis