„Pajamų nelygybė, skurdas ir socialinė atskirtis, ypač tarp senjorų, neįgaliųjų, vienišų ar vaikus vienų auginančių tėvų išlieka opi problema, kurią siekiame spręsti kompleksinėmis priemonėmis. Tarp ministerijos jau nuveiktų darbų yra parengtas spartesnis pensijų indeksavimas, pradedama mokėti vienišo asmens išmoka, planuose – tvari užimtumo rėmimo sistema, pažeidžiamų asmenų integracija į darbo rinką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Esama situacija šalyje
2020 m. penktadalio didžiausias ir penktadalio mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų vidutinės disponuojamos pajamos (atskaičius mokesčius ir pridėjus socialines išmokas) skyrėsi 6,1 karto. Palyginimui, 2019 m. Europos sąjungos valstybėse narėse turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų pajamos vidutiniškai skyrėsi tik 5 kartus.
Pajamų nelygybės problema mūsų šalyje yra glaudžiai susijusi su skurdo ir atskirties problematika. Skurdo rizikos lygis 2020 m. šalyje siekė 20,9 proc. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp bedarbių (56,4 proc.), vienų gyvenančių asmenų (46,8 proc.), namų ūkių, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo su vienu ir daugiau vaikų (45,2 proc.), senatvės pensijos amžiaus gyventojų (39,5 proc.), neįgaliųjų (32 proc.).
Nepaisant darbo ieškantiems asmenims teikiamų paslaugų ir užimtumui remti taikomų priemonių, 2020 m. pabaigoje ketvirtadalį (72 tūkst.) registruotų bedarbių su darė ilgalaikiai bedarbiai, iš jų 6 proc. nėra dirbę, 27 proc. – nedirbę ilgiau nei 2 metus.
Bus didinamos pažeidžiamų asmenų pajamos
Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, yra didelis pajamų atotrūkis tarp asmenų (namų ūkių), kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, ir likusių šalies gyventojų. Sprendžiant šią problemą, numatoma didinti nepasiturinčių, pensinio amžiaus asmenų, neįgaliųjų, tėvų, vienų auginančių vaikus ar neįgaliuosius pajamas. Bus tobulinama vienišų pensinio amžiaus asmenų ir vienišų neįgaliųjų pajamų apsaugos sistema, minimalių pajamų apsaugos sistema, socialinės paramos ir su ja susijusios pagalbos teikimo koordinavimas, užtikrintas valstybinio socialinio draudimo sistemos finansinis tvarumas.
Bus mažinama dirbančių asmenų pajamų nelygybė
Mūsų šalyje yra dideli pajamų atotrūkiai darbo rinkoje, ypač tarp nekvalifikuotų darbuotojų, žemesnio išsilavinimo asmenų ir likusių šalies gyventojų. 2020 m. dirbančiųjų skurdo rizikos lygis buvo 8 proc. Siekiant spręsti pajamų nelygybės problemą tarp dirbančiųjų, numatoma mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims, savarankiškai dirbančių asmenų ir likusių dirbančiųjų disponuojamų pajamų atotrūkį, tobulinti minimalios mėnesinės algos nustatymo sistemą, didinti gyventojų verslumą, stiprinti kovą su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, didinti darbo užmokesčio konkurencingumą viešajame sektoriuje.
Užimtumo skatinimo priemonės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiruošusi sukurti tvarią ir veiksmingą aktyvios darbo rinkos priemonių finansavimo sistemą. Planuojama skatinti žmonių su negalia užimtumą atviroje darbo rinkoje, didinti vyresnio amžiaus gyventojų galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Tikimasi ilgalaikio nedarbo lygį šalyje iki 2030 metų sumažinti nuo 2,5 iki 1,5 proc.
Dabartinė Užimtumo tarnybos veikla nepakankamai užtikrina, kad būtų efektyviai suteiktos į klientų poreikius orientuotos paslaugos. Numatoma pertvarkyti Užimtumo tarnybos veiklos procesus, jos valdomas informacines sistemas pakeisti į naują šiuolaikiniais IT sprendimais pagrįstą platformą.
Taip pat numatoma plėtoti savarankišką užimtumą ir sudaryti palankesnes galimybes steigti naujas darbo vietas, kad būtų kuo daugiau sėkmingai veikiančių paramą gavusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių.
