Tokią poziciją valdžios institucijoms išplatino Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), siūlęs 2025 metams patvirtinti maksimalią pagal teisės aktus leistiną užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį – 40 tūkst.
„Lietuvos tarptautinio transporto įmonės susiduria su dideliu vairuotojų trūkumu. Tam kad vykdyti įsipareigojimus klientams ir užtikrinti reikiamą transporto operacijų poreikį, neturėsime kitos išeities, kaip vairuotojus darbinti svetur. Įmonės tam ruošiasi – analizuojamos plėtros galimybės Lenkijoje, Latvijoje ir kitur“, – teigia Povilas Drižas, TTLA vadovas.
Skirtumas tarp galimo maksimalaus ir siūlomo kvotos dydžio – apie 15 tūkst. darbuotojų. TTLA skaičiavimais, toks skaičius tarptautinio transporto vairuotojų per 2025 metus valstybės biudžetą galėtų papildyti 112 mln. eurų.
P.Drižas primena, kad krovininio kelių transporto įmonės nuolat ieško palankesnių jurisdikcijų verslo plėtrai. 2020 metais dėl nepalankios mokestinės politikos transporto įmonės verslo investicijas perkėlė į Lenkiją, kurioje įregistravo 7 tūkst. transporto priemonių ir įdarbino apie 11 tūkst. vairuotojų.
Pasak P.Drižo, pastaraisiais metais transporto sektorius susiduria su virtine verslo suvaržymų. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ribojimai apimantys griežtą kvotos mechanizmą, bet ir kitus sugriežtinimus, kurie taip pat stabdys vairuotojų iš užsienio pritraukimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Be to, pasigendama argumentų dėl verslą ribojančių priemonių tikslingumo, teigia P.Drižas.
Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija skelbia informaciją apie užsieniečių, įskaitant ir atvykstančių darbo pagrindais, srautus mažinančių griežtinamųjų priemonių teigiamą poveikį. Tačiau verslas pasigenda išaiškinimo ir argumentuoto įvertinimo, ar poveikis yra teigiamas visais atžvilgiais ir ar taikomi apribojimai yra proporcingi siekiamiems tikslams.
„Nacionalinis saugumas yra esminis valstybės prioritetas ir verslas palaiko siekius užkardyti kylančias grėsmes. Transporto sektoriuje dirba didžiausia dalis trečiųjų šalių piliečių – atitinkamai mums tenka ir didžiausia atsakomybė spręsti kylančius iššūkius. Esame pasirengęs rodyti iniciatyvą, tačiau ribojantys sprendimai grindžiami nekonkretizuojant nei kylančių grėsmių pobūdžio, nei reikalingų sprendimų“ – teigia TTLA vadovas
Pagal naują užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją, nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Skaičiuojama, kad ši kvota kitiems metams galėtų siekti apie 40 tūkst. Skirtingai nuo ankstesnių metų, nustatyta kvota bus taikoma visoms ekonominėms veiklos rūšims bendrai.
TTLA vertinimu, užsieniečių įdarbinimo kvotos dydis turėtų būti priimtas kompleksiškai, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo, darbo rinkos, verslo konkurencingumo ir ekonominių argumentų visumą. Krovininio kelių transporto eksporto apimtys, sudarančios trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, tiesiogiai priklauso nuo galimybių pritraukti vairuotojus iš užsienio. 2014-2023 m. krovininio kelių transporto eksportas išaugo nuo 1,6 mlrd. iki 5,8 mlrd. eurų arba 3,6 karto, o vairuotojų skaičius didėjo 42,7 tūkst. arba 1,9 karto.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2023 m. transporto ir saugojimo sektorius sumokėjo 867 mln. eurų mokesčių, o vien per 2024 m. pirmuosius tris ketvirčius – beveik 792 mln. eurų. TTLA prognozuoja, kad 2024 m. transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai perkops 1 mlrd. eurų ribą, o kitais metais galėtų sunešti 1,2 mlrd. eurų mokesčių.
