Būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, nuo balandžio gali teikti prašymus kompensacijoms gauti. Iš viso apgyvendinusiems ukrainiečius jau bus sumokėta beveik 3 mln. eurų kompensacijų.
„Deja, bet Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi. Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams yra labai didelis. Dėkojame visiems Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą ukrainiečiams, padeda jiems integruotis. Visų mūsų susitelkimas labai svarbus. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams ir padidinti gyvenimo vietų pasiūlą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Remiantis savivaldybių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktais duomenimis, per birželio mėnesį sulaukta daugiau kaip 1500 prašymų skirti kompensaciją už būsto suteikimą ukrainiečiams. Daugiausia kompensacijų gavėjų yra Vilniaus miesto savivaldybėje – 1236, Klaipėdos miesto – 706, Kauno miesto – 689, Šiaulių miesto – 203, Kauno rajono – 200 ir Vilniaus rajono – 199 savivaldybėse.
Mažiausia kompensacijų mokama Birštono ir Neringos (8 gavėjai), Skuodo rajono (7 gavėjai), Pagėgių (6 gavėjai) ir Rietavo (2 gavėjai) savivaldybėse. Per minėtą laikotarpį nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Kazlų Rūdos savivaldybę.
Pagal savivaldybių pateiktus duomenis apie faktinį lėšų poreikį pagal iki birželio 30 d. priimtus sprendimus dėl kompensacijos skyrimo kompensacijai išmokėti liepos mėnesį reikės apie 1,5 mln. eurų. Daugiausia lėšų bus išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje (daugiau kaip 300 tūkst. eurų), Kaune (daugiau kaip 200 tūkst. eurų), Klaipėdoje (daugiau kaip 100 tūkst. eurų). Nuo gegužės iki liepos mėnesio iš viso bus išmokėta apie 3 mln. eurų.
Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek patalpose apsigyveno asmenų. Už vieną apgyvendintą asmenį iš Ukrainos mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.
Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio.
Kompensacijoms iš valstybės biudžeto skirti 6,3 mln. eurų.
Kompensacijų skyrimo tvarka
Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.
Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.
Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu gautas būsto savininko sutikimas.
Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?
Kompensacija skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims (išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė), kurie karo pabėgėliams iš Ukrainos perdavė nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas neatlygintai naudotis panaudos pagrindais, t. y. sudarė su ukrainiečiais būsto panaudos sutartį.
Panaudos sutartyje turėtų būti įrašyta sąlyga, kad nuo būsto perdavimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dienos ir kompensacijos mokėjimo laikotarpiu su būsto išlaikymu susijusius mokesčius apmoka panaudos davėjas.
Asmuo, siekdamas gauti kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos, administraciją ir pateikti laisvos formos arba savivaldybės nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo. Kartu su prašymu reikia pateikti pagal Civilinio kodekso reikalavimus sudarytą būsto panaudos sutartį ar jos kopiją, kurioje nurodytas panaudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi.
Karo pabėgėliai iš Ukrainos apsigyvena ne tik privačiuose, bet ir valstybės bei savivaldybių valdomose patalpose, kur jiems užtikrinamos gyvenimui reikalingos būtinosios sąlygos.
