„Kone 100 milijonų litų kainavusių saugyklų net nebeįmanoma panaudoti (...). Lietuvai visai nereikėjo tų saugyklų. Talpyklų mazutui buvo pakankamai ir kitur“, – „Lietuvos rytui“ sakė valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros (LNPA) vadovas Vytautas Aranauskas.
Saugyklos, kuriose gali tilpti 240 tūkst. tonų mazuto ir kurios pradėtos statyti 1994 metais, buvo didžiausias toks statinys Europoje. Jose turėjo būti kaupiamas valstybės rezervas – mazuto atsargos.
Pasak Energetikos ministerijos, tęsti saugyklų statybų nebėra prasmės. Todėl parama ES bus grąžinta, o statinys bus perduotas Valstybės turto fondui, kuris bandys parduoti saugyklas aukcione. Iki šiol ne viena Vyriausybė svarstė, kaip atsikratyti šių talpyklų.
Daugiau kaip 70 milijonų litų šalies biudžetui ir dar 10 milijonų litų ES lėšų kainavusios mazuto saugyklos rezervuarai jau kone kelis dešimtmečius stovi tušti, jie taip ir nebaigti statyti. Kaip rašė BNS, Europos Komisija pareikalavo iš Lietuvos Vyriausybės skubiai grąžinti 2,79 mln. eurų (9,6 mln. litų) jai skirtą paramą.
Į nė kartą nepanaudotas saugyklas jau buvo nusitaikiusios Lietuvos ir užsienio bendrovės, bet valdžia vis delsė apsispręsti. Todėl potencialūs pirkėjai nusisuko, nes Vyriausybės netenkino jų siūlomos kainos.
2005 metais šiomis saugyklomis domėjosi vienas degalinių tinklas. Taip pat svarstyta jas perleisti šilumos gamintojams. V.Aranausko teigimu, saugyklos domino ir naftos perdirbimo įmonę „Orlen Lietuva“, tačiau valdžios netenkino jos keliamos sąlygos.
Pasak dienraščio, gali būti, kad pretenzijų iš Briuselio bus ir daugiau – iš ES fondų parama šiam objektui buvo skirta ne kartą. Energetikos ministerijos skaičiavimu, joms baigti statyti reikia dar 65 mln. litų.