Be to, dalis įstaigų pernai savarankiškai pirko kiniškų dronų, kurie į draudžiamų technologijų sąrašą buvo įtraukti tik šiemet.
Pasak tyrimo, šiemet apie 110 kiniškų „Xiaomi“ telefonų įsigijo Kauno savivaldybės administracija, 5 – Pasienio kontrolės punktų direkcija, 30 – Transporto saugos administracija, 18 – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), taip pat 50 kiniškų „Ulefone Armor“ telefonų įsigijo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Institucijos teigė, jog Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT), per kurią buvo daromi pirkimai, netikrina prekių produktų atitikties nacionaliniam saugumui. Savo ruožtu, pirkimus organizuojanti įstaiga tikina, jog prieš atliekant pirkimus buvo galima matyti, jog gresia įsigyti kiniškų produktų.
LRT tyrimų skyrius taip pat skelbia, jog Valstybės žemės fondas, Aplinkos apsaugos agentūra, Muitinės kriminalinė tarnyba, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos geležinkelių antrinė bendrovė „LTG Infra“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija pernai įsigijo Kinijoje pagamintų dronų. Pastaroji praėjusių metų pabaigoje dar įsigijo ir „Hikvision“ vaizdo stebėjimo kamerą.
Vis dėlto 2022 metų kovą priimtame Vyriausybės nutarime, kuris nurodo kokios technologinės įrangos iš kokių valstybių negalima pirkti, bepiločių orlaivių nebuvo. Jie į draudžiamos įsigyti įrangos sąrašą buvo įtraukti tik šiemet lapkritį.
