„Šalnos tikrai nebuvo tokios labai didelės, nes augalai dar nepasiekė to augimo tarpsnio, kai (šalti orai – BNS) gali padaryti labai didelių nuostolių (augalininkystės ūkiams – BNS)“, – BNS sakė M. Rusteika.
„Tai yra normali situacija, kad balandį būna šalnos, sniego. Tiesiog reikia stebėti augalus“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Rusteikos, šalti orai laikėsi per trumpai, o nuostolių ūkiai iš tikrųjų patirtų, jei oro temperatūra žemiau nulio nukristų gegužę arba birželį. Šylant orams javai atsigaus, teigė jis.
„Dar yra anksti – tai ne gegužė, ne birželis, kai augalai pilnai žydi, o šalnų žala būtų ženkliai didesnė. Dabar augalai dar nėra tame žydėjimo tarpsnyje, kad būtų dideli nuostoliai“, – teigė „VH Lietuvos“ vadovas.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad pasėliams galėjo pakenkti nebent šiaurės Lietuvoje iškritęs keliolikos centimetrų storio sniego sluoksnis, aplaužęs kultūras.
„Kokio dydžio ta žala, dar labai sunku pasakyti, bet kad ji paliks kažkokias pasekmes – tai taip. Bet taip anksti vienaip ar kitaip sužaloti augalai turi savybę regeneruotis: ataugti, išvesti naujus ūglius, naujas šakas. Tai gali būti, kad kultūrinai augalai atsigaus ir ta žala derliui nebus matoma“, – BNS sakė I. Hofmanas.
Pasak M. Rusteikos, dėl sniego „reikšmingų nuostolių“ žemdirbiai nepatyrė. Tuo metu, I. Hofmano teigimu, didžiausią žalą patyrė vaisių augintojai.
„Sodams ta žala tikrai yra ir tų šalnų pasekmes jiems pamatysime šiek tiek vėliau“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.
Savaitės pradžioje atšalus orams šiaurės Lietuvoje iškrito gausus sniegas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Panevėžio, Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse buvo net 12–17 centimetrų sniego danga.
