Be Lietuvos, vežėjų veiklą griežtinančiam Mobilumo paketui nepritarė dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta, BNS patvirtino diplomatiniai šaltiniai.
Dvi valstybės susilaikė, likusios 17 pritarė siūlymui.
Lietuva ir kiti kritikai tikina, kad privalomas vilkikų grąžinimas didins taršą keliuose ir nedera su Europos ambicijomis stabdyti klimato kaitą, be to, toks reikalavimas ypač nepalankus periferijoje esančioms šalims.
Po penktadienį Briuselyje vykusio ambasadorių posėdžio valstybes nares vienijanti ES Taryba informuos Europos Parlamentą apie politinį pritarimą šiam projektui, nurodė šaltiniai.
Svarstymas Europos Parlamente numatomas kitų metų pradžioje. Pirmiausia paketą svarstys Europos Parlamento transporto komitetas.
Mobilumo paketą kritikuojančios šalys penktadienį pareiškė, kad „reikalavimas bent kartą per aštuonias savaites grąžinti sunkiąsias transporto priemones į ES šalis, kuriose jos yra registruotos, ypatingai prieštarauja ambicingiems ES tikslams dėl klimato“.
Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta išsakė nusivylimą, kad jų pateikiami racionalūs argumentai iki šiol atmetami, o poveikio vertinimas iki šiol nepateiktas.
„Toks įpareigojimas, jeigu būtų priimtas, lemtų vilkikų tuščios ridos Europos keliais didelį padidėjimą; tuo pačiu reikšmingai padidėtų ir transporto sektoriaus anglies dvideginio išmetimai. Šis sektorius jau dabar atsakingas už apytikriai ketvirtadalį Europos Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – rašoma pareiškime, kurio kopiją gavo BNS.
Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta išsakė nusivylimą, kad jų pateikiami racionalūs argumentai iki šiol atmetami, o poveikio vertinimas iki šiol nepateiktas.
„Dar vienas svarbus susirūpinimą keliantis dalykas – kad privalomas transporto priemonių grąžinimas ves į nepalankią padėtį valstybes nares, kurioms dėl jų geografinės padėties iškils reikšmingų sunkumų teikti vilkikų transporto paslaugas bendrojoje rinkoje, nes jų transporto priemonės turės nuvažiuoti daug didesnius atstumus“, – teigiama pareiškime.
Lietuvos verslininkai ir Vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos.
Vežėjų asociacija „Linava“ teigia, kad dėl Mobilumo paketo Lietuvos transporto sektorius patirs didžiulius praradimus, kurie labiausiai paveiks smulkias įmones, be darbo gali likti beveik 35 tūkst. sektoriuje dirbančių asmenų.
Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija teigia, kad Rytų europiečiai nesąžiningai konkuruoja pigia darbo jėga, ir vadina tai „socialiniu dempingu“.
Lietuvos Vyriausybės poziciją kritikuojanti europarlamentarė Aušra Maldeikienė teigia, kad Mobilumo paketo įvesti apribojimai vežėjams ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudingi Lietuvos ekonomikai.
„Lietuvoje šis sektorius yra labai agresyvus. Jis auga visų pirma išnaudojimu ir importuodamas nekvalifikuotą darbo jėgą. Žemų technologijų sektorių vyravimas Lietuvoje griauna paskutines galimybes tapti aukštesnių technologijų valstybe su geresnėmis algomis“, – BNS sakė A.Maldeikienė.
