Salvadoro prezidento Nayibo Bukele sprendimas kriptovaliutą padaryti teisėta atsiskaitymo priemone reiškia, kad teoriškai visos įmonės ją dabar turi priimti lygiai taip pat, kaip ir kitą oficialiai naudojamą Salvadoro valiutą – JAV dolerį.
Tačiau naujausias kriptovaliutos krachas sukėlė daugiau klausimų dėl tokios politikos, ypač dėl to, kad bitkoinams pirkti buvo panaudota beveik 100 mln. JAV dolerių valstybės lėšų. Kiekvieną tokį pirkinį prezidentas paskelbdavo tviteryje.
Šalies turimi 2300 bitkoinų dabar verti pusės to, ką už juos sumokėjo vyriausybė, tačiau finansų ministras atrėmė kritiką, sakydamas, kad fiskalinė rizika yra „itin minimali“.
Bitkoinų paplūdimys
Vieta, kurioje prasidėjo Salvadoro bitkoinų judėjimas, yra El Zonte – nedidelis banglentininkų ir žvejų miestelis pietinėje pakrantėje. Čia 2019 m. anoniminis donoras kriptovaliutų gerbėjų grupei padovanojo pirmąją iš daugelio didelių dovanų bitkoinais.
Niekas neprisipažįsta žinantis, kas jis ar ji yra, tačiau susitarimas buvo toks, kad miestelis gali pasilikti skaitmenines monetas su sąlyga, jog jos nebus konvertuojamos į dolerius.
Idėja buvo sukurti pirmąją pasaulyje žiedinę bitkoinų ekonomiką, kurioje žmonėms būtų galima mokėti bitkoinais – tarpusavio atsiskaitymo internetu pinigų sistema – ir iš jų gyventi.
El Zonte iš anoniminio mecenato iki šiol gavo apie 350 tūkst. JAV dolerių – tai didelė suma miesteliui, dabar dar vadinamam Bitkoinų paplūdimiu.
Katerina Contreras buvo viena iš pirmųjų paramos gavėjų.
Prieš dvejus metus, pandemijos metu, jai buvo pasiūlyti gelbėtojų kursai. Organizatoriai už kursantų transportą ir maistą mokėjo bitkoinais.
„Tada šešis mėnesius dirbome gelbėtojais, o atlyginimą mums mokėjo bitkoinais“, – pasakoja ji.
Kai kurios miestelio įmonės sako, kad pastebėjo 30 proc. išaugusią prekybą, nes „Bitcoin“ turistus traukia naujovė atostogų metu išleisti savo skaitmenines monetas. Tačiau bitkoinų naudojimo apimtys vis dar nėra vienodos.
Keliaudamas BBC žurnalistas padarė išvadą, kad kuo toliau nuo Bitkoinų paplūdimio, tuo mažesnė tikimybė, kad galėsite įsigyti daiktų šia skaitmenine valiuta.
Bitkoinų paplūdimyje kiek daugiau nei pusė įmonių, su kuriomis susidūrė žurnalistas, priimdavo bitkoinus, tačiau, nuvažiavus 80 minučių į šiaurę, iki sostinės San Salvadoro, tokių priimančių yra daugiau nei ketvirtadalis.
Subsidijuojama piniginė
Vyriausybė teigia neketinanti versti įmonių priimti bitkoinus, nors pagal šalies bitkoinų įstatymą jos turėtų tai daryti. Kol kas ji apsiriboja paskatų siūlymu.
Grynieji pinigai čia vis dar karaliauja, nes daugiau nei pusė salvadoriečių neturi banko sąskaitos, tačiau prezidentas N.Bukele skyrė 200 mln. JAV dolerių valstybės lėšų subsidijuojamai bitkoinų piniginės programėlei „Chivo“.
Kiekvienas, kuris parsisiunčia šią programėlę, už registraciją gauna 30 dolerių bitkoinais. Tai paaiškina, kodėl 6,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje ji buvo parsisiųsta keturis milijonus kartų.
Tačiau daugelis žmonių programėlę naudoja operacijoms doleriais, o ne bitkoinais. Taip ja dažnai naudojasi, pavyzdžiui, užsienyje dirbantys žmonės, kurie siunčia pinigus namo savo šeimoms, nes čia nėra jokių komisinių ar pervedimo mokesčių.
Matoma požymių, kad po pradinio susidomėjimo žmonės „Chivo“ naudojasi mažiau.
Dar viena paskata ja naudotis atsirado vasario pabaigoje, kai buvo atidaryta moderniausia šalyje veterinarijos ligoninė.
Kad patektų į ją gyventojai su savo augintiniais laukia ilgose eilėse. Ir taip yra todėl, kad visos gyvūnų priežiūros paslaugos, net sudėtingos operacijos, kainuoja tik 25 centus – jei už jas atsiskaitoma naudojant „Chivo“ programėlę ir, pageidautina, bitkoinais.
Darbuotojai sako, kad už centro paslaugas mokama „bitkoinų pelnu“, tačiau valdžios atstovai neatsakė į prašymus paaiškinti, kaip šis pelnas gaunamas.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Salvadorą atšaukti savo sprendimą padaryti bitkoiną teisėta mokėjimo priemone, teigdamas, kad šiam tikslui jis per daug nestabilus.
