Sankcijos Rusijai: Šveicarijos bankuose paslėpta beveik 200 mlrd. eurų, Europa ieško strategijos infliacijai pažaboti

„LG Electronics“ pranešė, kad stabdo visas siuntas į Rusiją ir toliau atidžiai stebės situaciją.

„Esame labai susirūpinę dėl visų žmonių sveikatos ir saugumo, o LG ir toliau įsipareigoja remti humanitarinės pagalbos pastangas“, – rašoma įmonės interneto svetainėje. 

Šveicarija penktadienį prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų prabangos prekių eksportui į Rusiją, įvestų dėl Kremliaus karo Ukrainoje, ir pripažino, kad tai gali smarkiai paveikti kai kurias šveicarų bendroves.

ES skelbdama naujų sankcijų Maskvai dėl jos karo Ukrainoje, antradienį uždraudė šampano, prabangių automobilių ir drabužių, brangių elektronikos ir sporto prekių eksportą į Rusiją. Šveicarija pažadėjo prie jų prisijungti.

Šveicarija nepriklauso Bendrijai ir nuo seno laikosi neutralumo karo klausimais tradicijos, tačiau vis dėlto prisijungė prie ES sankcijų, įvestų Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą.

Naujosios priemonės „įsigalios per kelias ateinančias dienas“, sakoma Šveicarijos vyriausybės pareiškime.

„Naujosiose sankcijose numatytas prabangos prekių eksporto draudimas turi įtakos tik nedidelei Šveicarijos pasaulinio tokių prekių eksporto daliai. Tačiau konkrečios bendrovės gali būti rimtai paveiktos“, – pripažino Bernas.

Laikrodžių gamyba yra trečias pagal dydį šios turtingos Alpių šalies eksporto sektorius, tačiau jis gerokai atsilieka nuo milžiniško farmacijos sektoriaus.

Remiantis laikrodžių pramonės federacijos statistiniais duomenimis, Rusija yra 17-ta didžiausia šveicariškų laikrodžių gamintojų eksporto rinka. Rusijai parduotų šių prekių vertė per praėjusius metus siekė 260 mln. Šveicarijos frankų (250 mln. eurų), o tai sudaro apie 1 proc. viso šveicariškų laikrodžių eksporto.

Tačiau eksportas tik iš dalies parodo, kiek prabangių laikrodžių parduodama turtingiems šių aksesuarų mėgėjams, kurie dažnai išlaidauja turistinių kelionių į Šveicariją metu.

Turtingi rusai yra vieni didžiausių laikrodžių entuziastų, o pats prezidentas Vladimiras Putinas nuolat pastebimas su prestižinių šveicariškų prekių ženklų laikrodžiais ant dešiniojo riešo.

Dar prieš paskelbiant sankcijas, keli stambūs Šveicarijos prekių ženklai, įskaitant „Rolex“, sustabdė savo prekių eksportą į Rusiją.

Praėjusią savaitę „Swatch Group“, kuriai priklauso „Tissot“, „Omega“ ir „Breguet“, uždarė savo parduotuves Rusijoje, o dar savaite anksčiau sustabdė eksportą.

Prabangos prekių milžinė „Richemont“, kuriai priklauso juvelyrinių dirbinių gamintoja „Cartier“ ir prabangius laikrodžius gaminančios „IWC“ ir „Jaeger-LeCoultre“, nuo kovo 3 dienos taip pat sustabdė veiklą Rusijoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narių surinkta parama ir toliau keliauja į Ukrainą. LPK  kartu su savo nariais nuo paramos Ukrainai akcijos pradžios išsiuntė 6 vilkikus negendančių produktų, kurie jau pasiekė  Pietų Ukrainoje besikaunančius karius. Šią savaitę iškeliavo dar 3 vilkikai maisto. 

Maisto vilkikai suformuoti iš įmonių „Galinta“, „Biovela“, „Vilniaus duona“, „Rokiškio mėsinė“, „Vičiūnai“, „Kauno grūdai“, „Klaipėdos mėsinė“, „Malsena“, „Samsonas“, „Vilkiškių pieninės“ suaukotų produktų, prie paramos prisideda „Kėdainių konservų fabrikas“ ir „Findata“.

LPK atidarė specialią sąskaitą ir jau dabar už suaukotas lėšas yra perkami produktai ir, koordinuojantis su Ukrainos institucijomis, išsiųsti ir kitą savaitę vėl  bus siunčiami kovojantiems ukrainiečiams į tuos regionus, kur tuo metu labiausiai reikalinga parama.   

Krovinius į Ukrainą pristato „Vlantana“, „Finėjas“ ir „Transimeka“, Lietuvos logistikos asociacija prisideda sandėliavimo paslaugomis.

LPK nariai taip pat yra pasirengę apgyvendinti ir įdarbinti nuo karo bėgančius ukrainiečius.

Žaidimas labai paprastas, mat vartotojams reikia tik pavogti kuo daugiau tankų ir neužvažiuoti ant sprogmenų.

Pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainos šalies teritoriją dienomis internete pasirodė vaizdo įrašas, kuris spėjo tapti kultiniu. Jame buvo rodoma, kaip ukrainiečių ūkininkas traktoriumi tempia pavogtą okupantų tanką. O dabar, remiantis šiuo įvykiu, atsirado žaidimas. Kaip galima numanyti, jame siūloma išbandyti ūkininko, kuris turi susidoroti su rusų technika, vaidmenį.

Projektas vadinasi „Farmers Stealing Tanks“ ir veikia tiesiai naršyklėje. Žaidimas pasiekiamas per „PixelForest“ svetainę , kuri, savo ruožtu, veikia per „Itch.io“, praneša „Unian“.

Žaidimo metu reikia vairuoti traktorių, surasti rusiškus tankus ir nuvežti juos į tvartą. Už tai skiriami taškai, o „pagrindinis veikėjas“ turi tris gyvybes. Jos atimamos pataikius į priešo sviedinius. Gyvybės papildomos gabenant kovines mašinas su raudonais ženklais ir alkoholio butelius.

Žaidimo metu taip pat kviečiama aukoti našlaičiams Ukrainoje.

Rusijos užpultos Ukrainos verslininkai ragina Lietuvos verslininkus nenutraukti darbo su jais ir teigia, kad yra pasirengę atstatyti druskos ir metalų tiekimus Lietuvai.

Tokią informaciją vakar telefoninio pokalbio metu Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos pirmasis viceprezidentas Sergejus Prochorovas pranešė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

S.Prochorovas 15min tvirtino, kad šiuo metu neturintis visos informacijos, ar druskos gamyba Ukrainoje visiškai atkurta, tačiau tvirtino, kad Ukrainoje stovi keletas vagonų druskos, kurie yra adresuoti Lietuvai.

„Bet kada jie atvažiuos, nežinau, nes vykstant karui tai labai sudėtinga. Situacija tokia: mūsų parduotuvėse druskos yra, fabrikai nėra uždaryti, bet yra sunkumų. Į Lietuvą druska išsiųsta, bet ji yra kelyje. Tikimės, kad Lietuva sulauks druskos iš Ukrainos“, – teigė S.Prochorovas.

123RF.com nuotr./Druska

„Kasdien palaikome ryšį su partneriais iš Ukrainos, regioniniais prekybos, pramonės ir amatų rūmais, pramonininkų ir verslininkų asociacija. Pagrindinis jų prašymas šiandien – ne nutraukti prekybinius santykius, o juos kaip tik aktyvinti, diversifikuoti pirkimus, pakeičiant Rusijos, Baltarusijos pirkimų rinką į Ukrainos“, – pažymi Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius, akcentuodamas, kad verslo ryšių atkūrimas būtų didžiausia Lietuvos verslo parama Ukrainai.

Plačiau skaitykite ČIA. 

„Burger King“ prekės ženklą valdanti „Restaurant Brands“ įmonė teigia, kad 800 parduotuvių Rusijoje operatorius atsisakė uždaryti šias parduotuves, nors ir buvo pareikalauta sustabdyti prekybą.

„Restaurant Brands“ teigia kreipęsis į savo vietos partnerį Aleksandrą Kolobovą, kad šis uždarytų parduotuves po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tačiau įmonė tvirtina, kad sudėtingos sutartys su užsienio partneriais reiškia, kad ji negali nutraukti šių sandorių, rašo BBC.

Daugelis Vakarų įmonių uždarė arba sustabdė savo verslą Rusijoje.

Tačiau nedaugelis jų, įskaitant „Burger King“ ir Jungtinės Karalystės mažmenininkę „Marks and Spencer“ (M&S), negalėjo to padaryti, nes jų parduotuves pagal sudėtingus teisinius susitarimus valdo franšizės partneriai.

„Scanpix“ nuotr./„Burger King“

Laiške darbuotojams „Restaurant Brands International“ prezidentas Davidas Shear'as teigė: „Mes susisiekėme su pagrindiniu verslo operatoriumi ir pareikalavome sustabdyti „Burger King“ restoranų veiklą Rusijoje. Jis atsisakė tai padaryti“.

Į Rusijos rinką „Burger King“ įžengė prieš 10 metų. Rusijoje šis prekės ženklas veikia pagal bendrai su rusų investuotojais įkurtos įmonės partnerystės sutartį su A.Kolobovu, kuris yra pagrindinis kasdienis verslo operatorius.

D.Shearas sakė, kad „Restaurant Brands“ priklauso 15 proc. Rusijos bendros įmonės akcijų, kurių ji šiuo metu bando atsikratyti. 

„Nors norėtume tai padaryti nedelsiant, akivaizdu, kad, atsižvelgiant į galiojančios bendros įmonės sutarties sąlygas, tam prireiks šiek tiek laiko“, – sakė jis.

„Restaurant Brands“ nustojo remti tiekimo grandinę, operacijas ir rinkodarą Rusijoje.

Italijos duomenų apsaugos priežiūros institucija penktadienį pranešė tirianti „galimas rizikas“, kad Rusijos gamintojos „Kaspersky“ antivirusinė programinė įranga gali būti panaudota kibernetinėms atakoms vykdyti.

Pasak institucijos, ji sureagavo į „daugelio Italijos ir Europos organizacijų, besispecializuojančių kompiuterių saugumo srityje, įspėjimus“ dėl galimo „Kaspersky“ programinės įrangos panaudojimo įsilaužimams, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Reguliuotoja paprašė bendrovės pateikti išsamią informaciją apie klientų Italijoje skaičių ir profilį bei informuoti, ar vartotojų asmens duomenys yra „perkeliami už Europos Sąjungos ribų“ – į Rusiją ar kitas šalis.

123RF.com nuotr./Kibernetinis saugumas

Italijos informacinių technologijų saugumo agentūra antradienį rekomendavo rusiškos programinės įrangos vartotojams diversifikuoti naudojamą programinę įrangą, perspėdami apie galimą „technologinę riziką“ po invazijos į Ukrainą.

Šis įspėjimas buvo paskelbtas tą pačią dieną, kai Vokietijos informacinių technologijų saugumo agentūra rekomendavo vartotojams vengti „Kaspersky“ produktų, įspėjusi, kad bendrovė sąmoningai arba ne gali būti susijusi su išpuoliais. 

Kariniai ir kibernetinės erdvės specialistai baiminasi, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali sukelti kibernetinių atakų protrūkį, o tai turės didelių padarinių civiliams abiejose šalyse ir visame pasaulyje.

Jungtinės Valstijos 2017 metais uždraudė vyriausybinėms agentūroms naudoti „Kaspersky“ programinę įrangą, nors bendrovė neigia kaltinimus bendradarbiavimu su Kremliumi.

Lenkijos vyriausybė vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad Lenkija imsis priemonių savo ekonomikai „derusifikuoti“ ir savo pavyzdžiu sieks įkvėpti kitas Europos valstybes atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių, skelbia naujienų portalas tvn24.pl.

Plačiau skaitykite čia.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) penktadienį paragino vyriausybes imtis neatidėliotinų priemonių, kad per kelis mėnesius būtų sumažintas pasaulinis naftos suvartojimas, nerimaujant dėl sutrikusio tiekimo Rusijos invazijos į Ukrainą fone.

Organizacija savo ataskaitoje pateikė dešimt pasiūlymų kaip tai padaryti, įskaitant pasiūlymą didinti iš namų dirbančių žmonių skaičių ir griežtini greičio ribojimus, kad naftos suvartojimas išsivysčiusiose ekonomikose „per ateinančius keturis mėnesius sumažėtų 2,7 mln. barelių per parą“, nurodė TEA.

Prasidėjus karui Ukrainoje degalų kainos smarkiai išaugo, o didžiosios ekonomikos, tokios kaip JAV ir Kanada, įvedė sankcijas, draudžiančias rusiškos naftos importą.

Iškilus grėsmei, kad Rusijos naftos tiekimas gali būti dar labiau sumažėti, „yra reali rizika, jog padėtis rinkoje darysis dar labiau įtempta, o naftos kainos artimiausiais mėnesiais smarkiai išaugs“, pasauliui įžengiant į didžiausios paklausos sezoną, nurodė TEA.

O po „nuviliančių“ neseniai įvykusio OPEC+ posėdžio rezultatų mažai tikėtina, kad „juodojo aukso“ pasiūla bus padidinta taip, jog sumažintų įtampą rinkoje.

Kaip alternatyva, paklausa išsivysčiusiose pasaulio ekonomikose galėtų būti sumažinta įvairiomis priemonėmis. Šioms šalims tenka „maždaug 45 proc. pasaulinės naftos paklausos“, nurodė TEA.

Kartu su Prancūzijos vyriausybe pasiūlytos priemonės gali sumažinti suvartojimą tose šalyse 2,7 mln. barelių per parą.

TEA skaičiavimais, šiuo metu išsivysčiusiose šalyse suvartojama nuo 44 iki 45 mln. barelių naftos per parą.

Dešimties punktų planas, kurį galėtų įgyvendinti vyriausybės, daugiausia susijęs su transporto naudojimu, kuriam tenka „didžioji dalis naftos paklausos“.

Tarp siūlomų naftos suvartojimo mažinimo priemonių yra didesni greičio apribojimai, darbas iš namų tris dienas per savaitę, sekmadieniai be automobilių, pigesnis viešasis transportas ir traukinių naudojimo tolimajam susisiekimui vietoj kelionių lėktuvais skatinimas.

Rusijai, regis, pavyko išvengti nemokumo rizikos, rodo ketvirtadienį padaryti Maskvos pareiškimai bei pasirodę pranešimai apie JAV banko „JPMorgan Chase“ gautą mokėjimą.

Rusijos vyriausybė iki kovo 16 dienos privalėjo sumokėti 117 mln. JAV dolerių palūkanų už dvi JAV doleriais denominuotas obligacijų emisijas.

Buvo svarstoma, ar dėl Vakarų sankcijų bangos, įvestos po Rusijos invazijos į Ukrainą, Maskvai pavyks atlikti mokėjimą.

Rusijos finansų ministerijos pranešime teigiama, kad 117,2 mln. JAV dolerių vertės mokėjimo nurodymas „buvo įvykdytas“, kai pirmadienį buvo išsiųstas bankui.

123RF.com nuotr./JAV doleriai

„JPMorgan“ gavo mokėjimą iš Rusijos centrinio banko, kurį bankas apdorojo susiderinęs su JAV institucijomis, naujienų agentūrai AFP teigė su šiuo klausimu susipažinęs asmuo.

Amerikiečių bankas, veikdamas kaip korespondentas arba tarpininkas, persiuntė lėšas „Citigroup“, atsakingam už mokėjimą obligacijų savininkams, pranešė šaltinis, nenurodęs gautos sumos.

„JPMorgan“ ir „Citigroup“ nesutiko pateikti komentarų AFP.

Rusijai pirmą kartą per daugiau nei šimtmetį buvo iškilusi grėsmė neįvykdyti įsipareigojimų, nors dar galiotų 30 dienų lengvatinis laikotarpis.

Vakarų sankcijos sužlugdė Rusijos bankų sektorių ir finansų sistemą bei paskatino rublio nuosmukį. Sankcijos apima ir sprendimą įšaldyti 300 mlrd. JAV dolerių dydžio Rusijos atsargas užsienio valiuta užsienyje.

Jei mokėjimas būtų buvęs atliktas rubliais – o „Fitch Ratings“ praėjusią savaitę perspėjo, kad tokia tikimybė buvo tikėtina – tai būtų laikoma įsipareigojimų neįvykdymu.

JAV iždas patvirtino, kad pagal Vašingtono įvestas sankcijas leidžiamos išimtys apima palūkanų mokėjimus už vyriausybės obligacijas, išleistas iki kovo 1 dienos.

Paskutinį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.

1998 metais, kilus finansų krizei, vyriausybė praleido mokėjimus už vidaus skolą rubliais.

Rusijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad skola buvo sumokėta užsienio valiuta, tačiau nenurodė, kokia.

Finansų ministerija pridūrė, kad pateiks „papildomos informacijos“ apie lėšų įskaitymą. 

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusija turi „visas būtinas priemones“, kad išvengtų įsipareigojimų nevykdymo.

„Bet koks galintis atsirasti įsipareigojimų neįvykdymas būtų grynai dirbtinio pobūdžio,“ – žurnalistams kalbėjo D.Peskovas.

Remiantis „JPMorgan“ analitikų ataskaita, kovo 21 dieną Maskva turi atlikti kitą 66 mln. JAV dolerių mokėjimą, tačiau jį galima atlikti keliomis valiutomis, įskaitant rublius.

Švedijos uostų darbuotojų profesinė sąjunga nusprendė pradėti Rusijos ir su ja susijusių laivų blokadą, skelbia Švedijos visuomeninė transliuotoja SVT.

Ji pažymi, kad prieš dvi savaites Švedijos uostų darbuotojų profesinė sąjunga paragino infrastruktūros ministrą Tomą Enerotą stabdyti Rusijos ir su Rusija susijusių laivų aptarnavimą Švedijos uostuose, antraip jie patys inicijuotų tokią blokadą. Ketvirtadienį vykusiame posėdyje profesinės sąjungos vadovybė nusprendė įgyvendinti savo iniciatyvą.

„Informavome darbdavių organizaciją ir tarpininkavimo instituciją, kad bus įvesta blokada“, – sakė Švedijos uostų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Ericas Helgesonas.

Pasak jo, blokada bus taikoma laivams, vykstantiems į Rusiją ir atvykstantiems iš jos, laivams, gabenantiems rusiškus krovinius, taip pat Rusijai priklausantiems laivams. Tai reiškia, kad Švedijos uostuose tokie laivai nebus pakraunami ar iškraunami, buksiruojami ar švartuojami.

E.Helgesonas sakė, kad blokada prasidės kovo 28-ąją, tačiau ji gali prasidėti ir anksčiau, jei prireiks.

Savo ruožtu Švedijos uostų darbdavių organizacija pareiškė, kad ji taip pat yra susirūpinusi dėl padėties Ukrainoje, tačiau mananti, kad tokie apribojimai gali būti įvedami tik visos Europos Sąjungos mastu.

„Mus pasiekė žinia, kad Uostų darbuotojų profesinė sąjunga įspėjo apie paramos Ukrainai priemones. Turėsime tai išnagrinėti vadovaudamiesi Švedijos įstatymais“, – sakė Švedijos uostų darbdavių organizacijos vadovas Markusas Dahlstenas.

Jis paragino šalies vyriausybę pateikti aiškias rekomendacijas.

„Norime, kad vyriausybė priimtų aiškesnius sprendimus dėl to, kaip Rusijos kontroliuojami laivai turėtų būti aptarnaujami Švedijos uostuose – tai padaryti vyriausybę mes jau raginome“, – pridūrė M.Dahlstenas.

 Jungtinė Karalystė atšaukė licenciją transliuoti šalyje Rusijos valstybinei televizijai RT, plečiant atsakomąsias priemones Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Britanijos transliuotojų priežiūros institucija „Ofcom“ „šiandien atšaukė RT licenciją transliuoti JK. Sprendimas įsigalioja nedelsiant“, sakoma agentūros pranešime. „Ofcom“ pridūrė nemanant, jog RT, laikomai Kremliaus propagandos ruporu, toliau veikti šalyje būtų „derama ir teisinga“.

„Scanpix“ nuotr./Televizija „RT Arabic“

Europos valstybės skubiai ieško strategijos su energija susijusios infliacijos bangai pažaboti, Rusijos karui Ukrainoje išprovokavus naftos kainų augimą – ypač naftos, kurios kaina perkopė 100 JAV dolerių (90 eurų) už barelį.

Vyriausybės svarsto, kokiomis priemonėmis galėtų reaguoti, kad sumažintų įtampą įmonėms ir vartotojams, maisto kainoms pakilus į dešimtmečius nematytas aukštumas.  

Į politinių priemonių arsenalą įeina energijos mokesčių ir kainų mažinimas, taip pat tikslinė valstybės parama, kai kurių žemyno šalių ekonomikoms nešant didesnę naštą už kitų.

Europos Komisija šio mėnesio pradžioje pareiškė, kad gali pratęsti biudžeto drausmės taisyklių taikymo stabdymą iki kitų metų, kelioms ES valstybėms raginant bendrai reaguoti į karo finansines pasekmes ir pandemijos sukeltus padarinius.

Kiekvienam savo

Švedija, kur mokestis kurui yra didžiausias Europoje, pirmadienį pranešė laikinai sumažinantis akcizą iki 1,30 kronos (0,12 euro) už litrą, taikant 1,5 mlrd. JAV dolerių (1,35 mlrd. eurų) specialių priemonių paketą.

Belgija ir Nyderlandai nusprendė mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) kurui – natūralioms dujoms, elektrai ir šildymui – ir taip pat sumažinti akcizą degalams, kad pažabotų kainų augimą.

Pildami pilną 60 litrų baką Belgijos vartotojai sutaupys apie 10 eurų, o vidutinei olandų šeimai kaina už energijos sąnaudas sausio–birželio mėnesiais sumažės maždaug 140 eurų.

Belgijoje neturtingiausi namų ūkiai galės naudotis vadinamuoju „socialiniu tarifu“ elektrai ir gamtinėms dujoms iki rugsėjo mėnesio.

Lenkijos vyriausybė pratęsė daugybę priemonių, kurių ėmėsi dar prieš karą Ukrainoje ir kurios turėjo veikti kaip „skydas“ nuo infliacijos.

Kaip praėjusį savaitgalį pažymėjo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, „kova su Putinu turi savo kainą“.

Nuo vasario 1 dienos buvo sumažintas PVM dujoms, kuris anksčiau buvo 23 procentai.

Maždaug 5 mln. šeimų Lenkijoje, į kurią atvyko mažiausiai 1,8 mln. ukrainiečių pabėgėlių, taip pat gaus pagalbos paketą, padėsiantį joms išgyventi maisto kainų augimą.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, sekdamas kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino pavyzdžiu, „leido“ šalies vyriausybei, bankams ir įmonėms įsipareigojimus užsienio kreditoriams, savo laiku skolinusiems JAV doleriais ar eurais, vykdyti Baltarusijos rubliais.

A.Lukašenkos įsake „Dėl papildomų priemonių ekonomikos stabilumui užtikrinti“ skelbiama, jog atsiskaitymai Baltarusijos rubliais leidžiami „priešiškoms šalims įvedus ribojančias priemones, numatančias Baltarusijoje įgyvendinamų investicinių projektų faktinį „įšaldymą“, jų finansavimo sustabdymą, techninių galimybių vykdyti atsiskaitymus už valstybės skolą užsienio valiuta atėmimą“.

Lukašenka

Be to, šalies vyriausybei suteikti įgaliojimai sustabdyti su „priešiškomis šalims“ pasirašytų sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo galiojimą, tokį žingsnį prilyginant kaip atsakomąją priemonę jų atžvilgiu.

Siekiant užkirsti kelią kapitalo išvežimui iš Baltarusijos, jos įmonių akcininkams, kurie yra sankcionuotų valstybių rezidentai, draudžiama perleisti šias akcijas, o vyriausybei suteikiama teisė padidinti mokesčio tarifą tokių nerezidentų pajamoms, susijusioms su dividendais, autoriniais atlyginimais, įplaukomis iš palūkanų, skelbia A. Lukašenkos įsakas.

Baltarusijos vyriausybei taip pat suteikta teisė nustatyti baudas rezidentams valstybių, nusprendusių taikyti sankcijas Baltarusijos juridiniams ir fiziniams asmenims, už paskolų ar nuomos sutarčių išankstinį nutraukimą jų iniciatyva.

Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė sustabdanti susitarimus dėl keitimosi mokesčių informacija su Rusija, taikydama dar vieną sankcijų seriją, kuriomis siekiama nubausti Maskvą dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.

„JK stabdo bet kokį keitimąsi mokesčių informacija su Rusija ir Baltarusija pagal JK keitimosi informacija susitarimus,“ – sakoma vyriausybės pranešime.

Jame teigiama, kad šis žingsnis „užtikrins, jog JK nepateiks Putino režimui informacijos, dėl kurios Rusija galėtų gauti naudos iš mokesčių ar pelno“.

„Kartu su kitomis ekonominėmis priemonėmis, kurių jau ėmėmės, šis žingsnis mažins Putino išteklius, kurių jam reikia barbariškai smurto kampanijai vykdyti,“ – pažymėjo Iždo finansų sekretorė Lucy Frazer (Liusi Freizer).

Didžioji Britanija įvedė sankcijas daugiau nei 1 tūkst. rusų, įšaldydama jų turtus ir uždrausdama atvykti į šalį, bei padidino muitus importuojamoms prekėms iš Rusijos, tokioms kaip degtinė ir plienas.

Šalis taip pat pranešė, kad iki šių metų pabaigos sumažins Rusijos naftos importą.

Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. eurų, ir šis turtas paaiškėjo dėl karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, skelbia agentūra „Reuters“.

Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) paskaičiavo, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144-192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.

Šie duomenys rodo, kad turtingųjų rusų ryšių su Šveicarijos, didžiausio pasaulyje ofšorinio praturtėjimo centro, bankais mastas gerokai viršija balansinę riziką, kurią kai kurie šios Alpių valstybės bankai pradėjo išsamiai analizuoti.

Šveicarija, kuri anksčiau atmetė daugelį prašymų dėl skaidrumo, tai daro retai, bet praėjusį mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, žengė neįprastą žingsnį ir pritaikė Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas Rusijai.

Kita vertus SBA pabrėžė, kad ši Rusijos turtuolių lėšų suma tai yra nedidelė, palyginti su visu Šveicarijoje, kurią ištisos kartos turtingų žmonių iš viso pasaulio laiko saugiu prieglobsčiu savo pinigams, laikomu turtu.

Tarptautinė mokėjimų internetu platforma „PayPal“ pranešė, kad jos naudotojai nuo šiol galės siųsti pinigus karo nuniokotoje Ukrainoje gyvenantiems žmonėms bei jos pabėgėliams visoje Europoje.

Iki šiol Ukrainos gyventojai galėjo naudotis „PayPal“ platforma tik pinigų siuntimui į užsienį, o nuo šiol jų taip pat galės gauti iš siuntėjų tiek Ukrainoje, tiek ir užsienyje.

Tai naujausia priemonė bankų ir kitų finansinių paslaugų įmonių, ieškančių būdų padėti nuo Rusijos invazijos nukentėjusiems ukrainiečiams. Praėjusią savaitę „PayPal“ atjungė Rusiją nuo savo paslaugų.

123RF.com nuotr./„PayPal“

Nuo karo pradžios Ukrainos rėmėjai visame pasaulyje ieškojo būdų, kaip finansiškai paremti ukrainiečių pabėgėlius, taip pat tuos, kurie tebėra savo šalyje. Buvo užsakinėjami būstai per „Airbnb“ ar siunčiama lėšų kriptovaliutomis. Pinigų pervedimo bendrovių, tokių kaip „MoneyGram“ ir „Western Union“, paklausa smarkiai išaugo, nes žmonės ieškojo būdų, kaip siųsti pinigus draugams ar šeimų nariams.

Centrinę būstinę Kalifornijoje turinti „PayPal“ pranešė, kad iki šių metų vidurio netaikys mokesčių už pinigų pervedimus į ukrainiečių sąskaitas bei jų užskaitymą.

„PayPal“ taip pat pranešė, jog jos tarptautinių perlaidų paslauga „Xoom“ irgi netaikys mokesčių.