Sankcijos Rusijai: tariamasi dėl rusiško iškastinio kuro draudimo, naftos kaina pasiekė 14 metų aukštumas

Baltieji rūmai teigia, kad vyksta „aktyvios diskusijos“ dėl to, ar sustabdyti rusiškos naftos importą, tačiau sprendimas dar nepriimtas.

JAV per dieną importuoja daugiau kaip 500 000 barelių rusiškos naftos.

Tai sudaro tik apie 8 proc. viso jos naftos importo, tačiau bet kokie tiekimo pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių amerikiečiams.

Naftos kainos šoktelėjo iki 14 metų maksimumo, o benzino kainos yra beveik rekordinės šalyje.

Spaudos sekretorė Jen Psaki pirmadienį sakė, kad staigus kainų lygio kilimas yra „tiesioginė invazijos į Ukrainą pasekmė“, tačiau kainos buvo aukštos ir prieš išpuolį.

Vakarams svarstant tolesnes sankcijas Maskvai dėl tebesitęsiančios invazijos į Ukrainą, Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas pirmadienį perspėjo, kad rusiškos naftos importo draudimas turėtų katastrofiškų pasekmių

„Rusijos naftos draudimas nuves prie katastrofiškų pasekmių globaliai rinkai. Kainų augimas bus neprognozuojamas – daugiau nei 300 dolerių už barelį, jei ne daugiau“, – sakė A.Novakas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Jis pridūrė, kad Europai bus neįmanoma greitai pakeisti rusišką naftą.

Plačiau skaitykite čia.

JAV įstatymų leidėjai svarbiame pareiškime nurodė, kad parengs įstatymo projektą, kuriuo būtų sustabdyti normalūs prekybos santykiai su Rusija ir Baltarusija ir Baltiesiems rūmams būtų suteikti įgaliojimai padidinti abiem šalims taikomus muitus.

Sutarta dėl šių sprendimų:

• Suteikti JAV prezidentui Joe Bidenui įgaliojimus toliau didinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos produktams
• Reikalauti, kad JAV prekybos atstovas pasinaudotų Jungtinių Valstijų balsu ir įtaka, siekdamas sustabdyti Rusijos dalyvavimą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir sustabdyti Baltarusijos stojimą į PPO
• Suteikti Prezidentui įgaliojimus atkurti normalius prekybos santykius su Rusija ir Baltarusija, jei bus laikomasi tam tikrų sąlygų ir jei tam nepritars Kongresas

Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjai savo pareiškime teigia: „Susitarėme dėl teisėkūros kelio, kuriuo einant būtų uždraustas energetikos produktų importas iš Rusijos ir sustabdyti normalūs prekybos santykiai tiek su Rusija, tiek su Baltarusija.“

Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu dar labiau smuko ir pasiekė rekordines žemumas, vis dažniau kalbant apie galimas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui.

Šiuo metu JAV dolerio ir Rusijos rublio kursas yra apie 155, t. y. 1 JAV doleris vertas 155 rublių. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rusijos rublio pirkimo kursas Lietuvoje

Prieš prasidedant konfliktui su Ukraina, paprastai už dolerį buvo prekiaujama 70-80 rublių. Pirmadienio žemumoje Rusijos rublis nuo metų pradžios prarado 90 pros. savo vertės JAV dolerio atžvilgiu.

Rublio kursas smuko Vakarams įvedus griežtas ekonomines sankcijas, o Rusijos vyriausybei įvedus kapitalo kontrolę, kad būtų sustabdytas pinigų srautas iš Rusijos. 

Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų lyderiai pirmadienį perspėjo įvedant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą staiga neuždrausti energijos importo iš Rusijos ir sakė, kad kol kas nėra alternatyvių tiekimo galimybių.

Toks pareiškimas pasirodė Jungtinėms Valstijoms sekmadienį paskelbus, kad jos „aktyviai diskutuoja“ su Europos šalimis apie naftos importo iš Rusijos nutraukimą kaip tolesnę ekonominę sankciją dėl Maskvos agresijos.

Anksčiau rašėme, kad sankcijų energetikos sektoriui nepalaiko ir Vengrija bei Vokietija.

Plačiau skaitykite čia.

„Vičiūnų grupės“ generalinis direktorius Šarūnas Matijošaitis teigia, kad praėjusią savaitę „Vičiūnų grupės“ vadovai pritarė planams koncentruoti verslą bei gamybą Europoje ir stabdyti veiklą Rusijoje, rašoma pranešime spaudai.

„Nuo pat pirmos dienos ėmėmės reikiamų veiksmų dėl mūsų įmonių veiklos Rusijoje sustabdymo. Šie procesai reikalauja laiko ir intensyvaus darbo bei atsakomybės prieš Europos ir JAV partnerius, tiekėjus bei mūsų darbuotojus“, – teigia Š.Matijošaitis.

Plačiau skaitykite čia.

Vengrijos forintas, kurio kursas euro atžvilgiu pirmadienį nukrito iki rekordiškai žemo lygio, yra Europos Sąjungos sankcijų Rusijai auka, pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše pareiškė Vengrijos finansų ministras Mihaly Varga.

M.Varga taip pat sakė, kad sankcijos jau padarė didelę žalą Vengrijos ekonomikai, ir pridūrė, kad Budapeštas nepalaikys energetikos sektoriaus įtraukimui į Rusijai taikomas sankcijas.

Tuo tarpu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Europa negali užtikrinti energijos tiekimo be importo iš Rusijos. 

Energija buvo sąmoningai neįtraukta į ankstesnius sankcijų raundus, pirmadienį pranešime spaudai teigė O.Scholzas ir pridūrė, kad Rusijos energija yra „labai svarbi“ bendram kasdieniam piliečių gyvenimui.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad Europa negali paprasčiausiai nutraukti naftos ir dujų naudojimo per vieną naktį.

„Skirtingose šalyse yra skirtingos priklausomybės, ir mes turime į tai atsižvelgti. Negalima paprasčiausiai per vieną naktį nutraukti naftos ir dujų naudojimo, net ir iš Rusijos“, – sakė B.Johnsonas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Jis pripažino, kad „Jungtinėje Karalystėje galime veikti greitai“ – reikia „užtikrinti, kad visi judėtume ta pačia kryptimi“.

„Mes tai darysime kartu – užtikrinsime, kad visi turėtume reikalingų pakaitalų ir tiekimą“, - sakė jis.

Nyderlandų premjras Markas Rutte pripažino, kad priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių tiekimo „vis dar egzistuoja“ daugelyje Europos dalių – ir paragino bet kokį draudimą įgyvendinti „uoliai“.

JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę sušvelninti sankcijas Venesuelai, kad šalis galėtų pradėti išgauti daugiau naftos ir ją parduoti tarptautinėje rinkoje, teigia asmuo, tiesiogiai susipažinęs su šiuo klausimu, praneša CNN.

Šiuo žingsniu būtų siekiama sumažinti pasaulinę priklausomybę nuo rusiškos naftos Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir izoliuoti Rusiją nuo vienos iš pagrindinių jos sąjungininkių Pietų Amerikoje, sakė asmuo.

j.Bideno administracijos pareigūnai savaitgalį buvo išsiųsti į Karakasą derėtis šiuo klausimu, sakė CNN šaltinis.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė naujas sankcijas 10 asmenų, kurie, jo teigimu, prisidėjo prie nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Jos apima buvusius ir esamus aukšto rango vyriausybės pareigūnus, oligarchus ir Rusijos vadovybės rėmėjus“, – sakė jis Londone surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Jungtinės Karalystės Borisu Johnsonu ir Nyderlandų premjeru Marku Rutte.

Pasak J.Trudeau, asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, vardai paimti iš kalinamo Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno sudaryto sąrašo.

„Šios sankcijos didina spaudimą Rusijos vadovybei, įskaitant [prezidento Vladimiro] Putino artimiausią aplinką“, – žurnalistams sakė jis.

„Tai, žinoma, papildymas visoms kitoms sankcijoms, kurias paskelbėme, įskaitant neseną mūsų pranešimą apie įvedamus didžiulius tarifus importui iš Rusijos ir Baltarusijos“, – nurodė J.Trudeau.

Vyriausybė Otavoje praėjusią savaitę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą atšaukė Rusijos ir Baltarusijos specialų prekybos statusą ir tai nulėmė 35 proc. tarifą.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui raginant Europą atsisakyti Rusijos naftos ir dujų, o energetikos ministrui aiškinant, kad Lietuva to kol kas negali padaryti saugodama kitų Baltijos šalių šalių energetinį saugumą, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad šalys galėtų rasti suderintų sprendimų.  

„Lietuvos poreikius galima pilnai aprūpinti per terminalą (Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą – BNS). Bet tik Lietuvos poreikius. Jeigu mes matome plačiau negu tik Lietuvos poreikius, tuomet reikia rasti suderintų sprendimų ir tikrai nemanau, kad jie yra neatrandami“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo frakcijų lyderiais vykusioje spaudos konferencijoje sakė I.Šimonytė. 

Premjerė praėjusią savaitę teigė, jog Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos „Gazprom“ tiekiamų dujų, tačiau, pasak jos, jų  pirkimas vyksta dėl „tam tikrų techninių dalykų“. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

Energetikos ministras Dainius Kreivys irgi kartojo, kad  Lietuva jau dabar galėtų atsisakyti dujotiekiu iš Rusijos tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui.   

Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę paragino Europą išdrįsti atsisakyti energetinių resursų importo iš Rusijos. 

Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas mano, kad kai kuriuos darbus energetikos sektoriuje būtų galima pagreitinti. 

„Kai kuriuos darbus, mano galva, galima tikrai pagreitinti (...) dėl vėjo ir saulės energetikos plėtros, dėl biurokratinių kliūčių mažinimo, kas tikrai padėtų ir šiame sudėtingame kontekste ir apskritai Lietuvai apsirūpinti ne tik sava, bet ir pigesne elektros ir kitokia energija“, – pirmadienį po susitikimo žurnalistams sakė V.Mitalas.  

Didžiausi Rusijos bankai svarsto galimybę išduoti korteles, kurių veikimą užtikrintų Kinijos mokėjimo sistemos, kai „Visa“ ir „Mastercard“ pareiškė nutrauksiančios savo paslaugas Rusijoje dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.

„Sberbank“ ir „Tinkoff Bank“ sekmadienį pranešė svarstantys galimybę naudoti mokėjimo korteles, susietas su Kinijos mokėjimo sistema „UnionPay“.

Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ pareiškė apie pokyčių datą paskelbsiantis vėliau.

„Sberbank“ ir „Tinkoff Bank“ pranešė savo klientams, kad jie galės atlikti operacijas „Visa“ ir „Mastercard“ kortelėmis Rusijos viduje, tačiau nuo trečiadienio jos nebegalios mokėjimams už šalies ribų.

Rusijos centrinis bankas sekmadienį perspėjo, kad visos „Visa“ arba „Mastercard“ sistemas naudojančios kortelės nustos veikti tiek perkant užsienio svetainėse, tiek atliekant operacijas užsienyje.

Rusijos bankai ieško naujų būdų, kaip palengvinti tarptautinius mokėjimus, kai daugybė užsienio įmonių sustabdė finansines paslaugas, Vakarams įgyvendinant sankcijas, skirtas izoliuoti Rusiją ir atskirti ją nuo pasaulinės finansų sistemos. 

Be „Visa“ ir „Mastercard“, savo paslaugas savaitgalį sustabdė ir „American Express“.

Apie pasitraukimą iš Rusijos paskelbė didieji prekių ženklai, įskaitant „Apple“, „Shell“ ir „Ikea“. 

Visgi Kinija dar kartą patvirtino savo ryšius, o užsienio reikalų ministras pirmadienį pavadino Rusiją „svarbiausia Pekino strategine partnere“.

Kinija atsisakė kritikuoti invaziją į Ukrainą, tačiau pamėgino atsiriboti ragindama dialogą ir gerbti nacionalinį suverenitetą.

Tuo metu Kinijos mokėjimų apdorojimo įmonė „UnionPay“, turinti mokėjimų monopolį antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje ir aptarnaujanti didelę dalį šalies gyventojų, gali tapti rimta „Visa“ ir „Mastercard“ konkurente.

„UnionPay“ kortelės priimamos fizinėse parduotuvėse 180 šalių ir regionų bei internetinėse parduotuvėse 200 šalių ir regionų, teigiama jos svetainėje.

Rusijos atžvilgiu planuojama įvesti importo draudimus, panašius į tuos, kurie jau taikomi prekyboje su Baltarusija, pareiškė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis. 

„Eksporto kontrolė jau taikoma tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos atžvilgiu. Embargas paskelbtas kelių kategorijų produkcijos importui iš Baltarusijos. Planuojama tokius apribojimus taikyti ir Rusijai“, – sakė V.Dombrovskis, nepatikslindamas, kokioms Rusijos prekėms embargas galėtų būti įvestas. 

Pasak jo, Didžiojo septyneto (G-7) šalys svarsto galimybę panaikinti Rusijai suteiktą didžiausio palankumo prekyboje statusą. 

„Tai leistų taikyti papildomus muitų tarifus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamoms prekėms. Kanada tokį žingsnį jau žengė, o G-7 ir kitais lygmenimis dirbama, kad ši priemonė būtų pradėta įgyvendinti plačiau. Tai gali būti kelių artimiausių dienų klausimas“, – sakė V.Dombrovskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Valdis Dombrovskis

EK viceprezidentas pabrėžė, kad taip pat svarstomos tolesnės sankcijos Rusijos finansų ir energetikos sektoriams. 

BNS žurnalisto paklaustas apie pasirengimą sankcijoms Rusijos energetikos sektoriui, atsižvelgiant į Europos priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, V.Dombrovskis sakė, kad „diskusijos šiuo klausimu tęsiasi ir joks variantas nėra atmestas“. 

Jis akcentavo, jog EK išanalizavo galimą situaciją, kai Europai būtų nutrauktas Rusijos dujų tiekimas kaip Maskvos atsakas į Vakarų sankcijas.

„Prieita išvados, kad galima būtų rasti išeitį iš tokios padėties, nors problemų veikiausiai nepavyks išvengti. Artėja pavasaris, o tai reiškia, kad reikia rimtai ruoštis kitai žiemai, imtis tokių priemonių kaip bendri gamtinių dujų pirkimai, galvoti apie dujų atsargų formavimą ir sprendimus, kurie sumažintų ES priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos“, – kalbėjo V.Dombrovskis.

Paklaustas, ar yra kokių nors požymių, kad Rusija gali reaguoti į sankcijas sustabdydama dujų tiekimą į ES, jis atsakė, kad kol kas tokių požymių nėra, tačiau pridūrė, jog Europa analizuoja galimas Rusijos atsakomąsias priemones prieš sankcijas, įskaitant dujų tiekimo nutraukimą.

Kovo 8-ąją Europos Komisija turėtų paskelbti pasiūlymus dėl energetikos sektoriaus ir galimų veiksmų. 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, Vakarams taikant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad tai gali kelti pavojų Europos energetiniam saugumui.

„Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakoma O.Scholzo pranešime.

„Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei. Tai yra iš esmės svarbu viešųjų paslaugų teikimui ir kasdieniam mūsų piliečių gyvenimui“, – nurodoma jame.

Rusijai užpuolus Ukrainą, dalis šiuo metu užsienyje esančių ukrainiečių negali grįžti į tėvynę. Bendradarbiaujant su Egipto turizmo ministerija bei ambasadomis, suderinta, kad iki 700 ukrainiečių su „Novaturu“ ir partneriais turės galimybę saugiai atvykti į Baltijos šalis.

Pirmieji lėktuvai su ukrainiečiais Vilniuje leidosi ketvirtadienį. Kitų skrydžių laukiama šią savaitę. Vienu reisu maždaug 80 ukrainiečių į Vilnių atskrenda kovo 13-ąją.

Ukrainiečių bendruomenės atstovės teigimu, karo pradžioje Egipte buvo apie 2000 turistų iš Ukrainos. Jiems padeda vietos ukrainiečių bendruomenė, o kelione į Europą rūpinasi Lietuvos ambasada bei „Novaturas“.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Lietuvos bankas (LB) solidarizuojasi su Ukraina ir atsižvelgdamas į taikomas sankcijas bei siekdamas apsaugoti Lietuvos ir visos Europos Sąjungos finansų rinkas, papildomai vertins su Rusija sąsajų turinčių finansų rinkos dalyvių akcininkus ir vadovus, licencijų prašančias bendroves.

„Mūsų atsakas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą bus griežtas. Neleisime, kad Rusija naudotųsi Lietuvos finansų įstaigų teikiamomis paslaugomis ar bandytų veikti per mūsų šalyje kuriamas savo bendroves. Tam įgyvendiname kompleksines plataus spektro priemones“, − sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Maskva laikinai leis Rusijos įmonėms ir subjektams grąžinti skolas užsienio kreditoriams iš naujojo „priešiškų“ šalių sąrašo rubliais, pirmadienį pranešė vyriausybė.

Į minėtą sąrašą įtrauktos JAV, ES valstybės narės, Australija, Didžioji Britanija, Kanada, Monakas, Pietų Korėja, Šveicarija ir Japonija.

Šis sprendimas – tai viena iš pirmųjų Rusijos atsakomųjų priemonių Vakarų valstybėms dėl sankcijų, įvestų Maskvos atžvilgiu po jos invazijos į Ukrainą.

Dėl sankcijų rublis nusmuko iki istorinių žemumų.

„Priešiškų valstybių sąrašas“ buvo parengtas penktadienį prezidentui pasirašius dekretą, kuriuo nustatyta „laikina tvarka“, taikoma skolų „tam tikriems užsienio kreditoriams“ grąžinimui.

Dabar Rusijos bankuose bus galima atidaryti specialias banko sąskaitas rubliais, iš kurių bus siunčiami mokėjimai užsienio kreditoriam centrinio banko nustatytu dienos kursu.

Laikinoji nuostata taikoma mokant daugiau nei 10 mln. rublių (72 tūkst. JAV dolerių) per mėnesį.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba pirmadienį pranešė iš sąrašo televizijos kanalų, kurie gali būti retransliuojami Latvijoje, išbraukusi dar 18 Rusijos televizijų.

Jos vadovas Ivaras Abuolinis paaiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Rusijos „Gazprom Media Holding“ įtrauktas į JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) sankcijų sąrašą. 

Šios 18 televizijų – tai „THT Comedy“, ТНТ4, „THT4 International“, TNT, „THT Music“, „FRIDAY International“, „KHL TV channel“, „Kinopremjera“, „Kinosvidanie“, „Mužskoe kino“, „Lia-minor“, „Avto Plius“, „Nostalgija“, „Živi!“, „Kto est kto“,  „Malyš TV“, „Russkaja noč“, „Zee TV“.

Transliavimo priežiūros institucijos sprendimas įsigalios, kai bus paskelbtas oficialiame leidinyje „Latvijas Vestnesis“. 

Vasario 24-ąją Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Latvijoje buvo uždraustas Kremliaus ruporais laikomų televizijų „Rossija“ ir „Rossija 24“ retransliavimas, o kovo 1-ąją šį „juodąjį sąrašą“ papildė „Mir24“ ir „RTVi“.

Pastaraisiais metais Latvijoje buvo uždrausta virtinė propagandinių Rusijos ir Baltarusijos televizijų, siekiant užkirsti kelią grėsmėms Latvijos nacionaliniam saugumui.

„Baltic Virtual Assistants“ vadovas Andžej Rynkevič sako, jog bendrovė šiuo metu gali pasiūlyti darbą 30 į Lietuvą atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos. Tarp įmonės siūlomų darbo vietų – finansų apskaitos, IT, inžinierių, duomenų analitikų, skaitmeninės rinkodaros, pardavimų pozicijos. Anot vadovo, pastarasis skaičius ateityje turėtų augti – jau anksčiau bendrovė buvo skelbusi apie planus per artimiausius trejus metus pritraukti daugiau nei 150 naujų darbuotojų.

„Mūsų bendrovė teikia labai platų spektrą paslaugų, todėl galime darbą pasiūlyti įvairiausių sričių specialistams. Be to, kalbėsime su savo užsienio verslo partneriais ir siūlysime jiems galimybę prisidėti prie spartesnio darbo vietų kūrimo Lietuvoje. Tikimės, kad suteikdami darbo vietas karo sukrėstiems Ukrainos žmonės, galėsime užtikrinti jiems ne tik finansinį pagrindą, bet ir grąžinti saugumo jausmą“ – tikina vadovas.

A.Rynkevič pažymi, kad naujiems darbuotojams iš Ukrainos bus suteikiama kompensacija už būstą bei kita būtina pagalba: „Puikiai suprantame, kad nuolatinis būstas yra vienas svarbiausių kriterijų, siekiant sukurti stabilią aplinką, todėl pusę metų kompensuosime jų apgyvendinimo išlaidas. Taip pat esame pasiruošę padėti ir su kitais poreikiais, kurių gali turėti jų šeimos.“

Vadovas priduria, kad naujiems darbuotojams bendrovė suteiks reikiamus mokymus ir darbo priemones, jiems bus užtikrintos visos socialinės garantijos, taip pat – papildomos darbuotojams skiriamos naudos.

Vadovas taip pat akcentuoja, jog bendrovės darbuotojai nebūtinai turi gyventi Lietuvoje: „Dalis mūsų darbuotojų dirba nuotoliniu būdu iš kitų šalių. Tad vieną dieną nusprendę grįžti į Ukrainą ar išvykę į kitą šalį, šie darbuotojai galės tęsti darbus.“

Rusijai pradėjus karinį konfliktą Ukrainoje ir jam aštrėjant, tarptautinė prekinių kreditų bendrovė „Coface" Rusijos šalies rizikingumą vertina kaip labai aukštą ir suteikė D įvertį.

Sankcijos daro didelį spaudimą Rusijos rublio kursui, kuris nuo vasario 15 d. jau smuko (– 85 proc.) – tai skatins infliacijos bei vartojimo prekių kainų augimą.

Dėl didėjančios infliacijos sumažės Rusijos vartotojų perkamoji galia, o tai, savo ruožtu, mažins vartojimą, kuris įprastomis sąlygomis būna tradicinis ekonomikos augimo variklis ir gali siekti iki 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Suomijos maisto produktų gamintojos papildė veiklą Rusijoje dėl jos invazijos į Ukrainą nutraukusių Vakarų kompanijų sąrašą.

Suomijos bendrovės „Valio“ ir „Paulig“ pirmadienį paskelbė nutraukiančios verslą Rusijoje, o savaitgalį tokį sprendimą priėmė kepinių ir konditerijos gaminių gamintoja „Fazer“, turinti tris gamyklas Sankt Peterburge ir vieną Maskvoje, kuriose dirba apie 2,3 tūkst. žmonių.

„Valio“ neturi jokių etinių prielaidų tęsti veiklą Rusijoje, todėl ją šioje šalyje nutrauks“, – teigiama pieno produktų gamintojos, vienos didžiausių Suomijos maisto pramonės įmonės išplatintame pranešime.

Savo ruožtu „Paulig“ paskelbė, jog veiklos Rusijoje stabdymo procesas „prasidės nedelsiant“, tačiau patikino, kad jis vyks deramai atsižvelgiant į visų darbuotojų ir klientų interesus bei laikantis Rusijos teisės aktų.

„Valio“ Rusijoje turi vieną lydyto sūrio gamyklą (netoli Maskvos), taip pat prekybos atstovybes Sankt Peterburge ir Maskvoje. Juose dirba apie 400 žmonių. „Valio“ pajamos Rusijos rinkoje siekia apie 85 mln. eurų per metus.

„Paulig“ Rusijoje turi maždaug 200 darbuotojų, jos pardavimų pajamos šioje rinkoje sudaro maždaug 5 proc. metinių įplaukų.

Apie veiklos Rusijoje nutraukimą anksčiau skelbė ir Suomijos holdingas „S-Group“, joje turintis 16 prekybos centrų „Prisma“ bei tris viešbučius Sankt Peterburge, iš viso apie tūkstantį darbuotojų.

Ukraina, viena didžiausių pasaulio kviečių gamintojų, nustatė eksporto apribojimus grūdams ir kitiems žemės ūkio produktams dėl Rusijos karinės invazijos, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi Ukrainos naujienų agentūros „Interfax“ pranešimu. 

Pagal sekmadienio vakarą paskelbtą vyriausybės nutarimą, norint eksportuoti kviečius, paukštieną, kiaušinius ir saulėgrąžų aliejų, dabar bus reikalinga gauti institucijų leidimą.

Taip pat įvestos kvotos galvijų ir jautienos, druskos, cukraus, avižų, grikių, rugių ir sorų eksportui.

Konfliktas padidino kviečių kainas, nes Rusija yra didžiausia grūdų eksportuotoja pasaulyje, o Ukraina užima ketvirtąją vietą, remiantis JAV žemės ūkio departamento (USDA) skaičiavimais.

Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa penktadienį perspėjo apie gresiančią maisto krizę Ukrainoje konflikto zonose ir nurodė, kad gamybos ir eksporto sutrikimai gali sukelti maisto trūkumą visame pasaulyje.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Grūdai

Organizacija pažymėjo, kad Rusijai ir Ukrainai tenka apie 29 proc. pasaulinės kviečių prekybos, o dėl rimtų gamybos ir eksporto sutrikimų maisto kainos, jau siekiančios10 metų aukštumas, gali toliau augti.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) praėjusią savaitę pranešė, kad jos vasario mėnesio maisto kainų indeksas, palyginti su sausio mėnesiu, padidėjo beveik keturiais procentais.

„Maisto kainų indeksas vertina vidutines mėnesio kainas, o vasario mėnesio rezultatai tik iš dalies apima rinkos poveikį, kilusį dėl konflikto Ukrainoje“, – penktadienį pranešė FAO.

Koncernas „Achemos grupė“ prisideda prie Ukrainos kovos už laisvę. Penktadienį įmonių grupė pervedė 100 tūkst. eurų organizacijai „Blue / Yellow“, kuri remia Ukrainos karius, savanorius, teritorinės gynybos dalinius.

Papildomai dar 100 tūkst. eurų paramą „Blue / Yellow“ asmeniškai skyrė koncerno valdybos pirmininkė Lidija Lubienė.

„Daug metų kūrėme asmeninius ir verslo santykius su partneriais Ukrainoje, ir esame sukrėsti dėl karo, pradėto prieš šią šalį. Viliamės, kad mūsų parama padės Ukrainai greičiau pasiekti pergalę“, – sako koncerno generalinė direktorė Irmantė Kimienė.

„Achemos grupė“ ir toliau ketina remti Ukrainai padedančias iniciatyvas. Įmonių grupė jungiasi prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“, kuri teikia pagalbą į Lietuvą atvykstantiems karo pabėgėliams.

Europoje ir JK gamtinių dujų kainos pirmadienį pakilo iki naujų rekordinių aukštumų, rinkai nerimaujant dėl tiekimo, Rusijai užpuolus kaimynę Ukrainą, o Europos Sąjungai ir JAV svarstant galimas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui.

Nyderlandų skirstymo centre TTF dujų kaina pirmadienį pašoko daugiau nei 60 proc. iki 345 eurų už megavatvalandę, o JK dujų kaina pasiekė 800 pensų už termą.

Tuo metu „Brent“ naftos kaina priartėjo prie 140 JAV dolerių už barelį ribos – aukščiausio lygio per 14 metų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad Baltieji rūmai ir JAV sąjungininkės derasi dėl energijos importo iš Rusijos uždraudimo.

Rusija yra pirmaujanti gamtinių dujų tiekėja ir viena didžiausių naftos gamintojų pasaulyje.

Maisto ir gėrimų kompanija „Paulig“ pasitraukia iš Rusijos. Verslo nutraukimas pradedamas nedelsiant, rengiamas detalus šio proceso planas. 

„Paulig“ verslas Rusijoje sudaro apie 5 proc. visų kompanijos pajamų. Rusijoje, apie 170 km nuo Maskvos esančiame Tverės mieste, veikia „Paulig“ skrudykla. Joje pagaminta kava parduodama Rusijoje ir šalia esančiose rinkose. Lietuvoje ši produkcija nebuvo ir nėra parduodama. Visa Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse parduodama „Paulig“ kava yra skrudinama Suomijoje, netoli Helsinkio veikiančioje Vuosaari skrudykloje.

Rusijoje „Paulig“ kompanijoje iš viso dirba apie 200 darbuotojų.

Italijos mados grupė „Prada“ paskelbė stabdanti mažmeninę prekybą Rusijoje dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.

Tokį žingsnį jau žengė virtinė kitų tarptautinių įmonių ir mados grupių, įskaitant Prancūzijos milžines „LVMH Moet Hennessy – Louis Vuitton“ (LVMH), „Hermes“ ir „Chanel“.

„Prada Group“ stabdo savo mažmeninės prekybos veiklą Rusijoje“, – savo paskyroje tinklalapyje „Linkedin“ pranešė įmonė ir pridūrė, kad sprendimas įsigaliojo nuo šeštadienio.

„Mūsų pagrindinis dėmesys bus skirtas kolegoms ir jų šeimoms, nukentėjusiems nuo tragedijos Ukrainoje, ir mes ir toliau juos palaikysime“, – pažymėjo „Prada“.

„Grupė stebės tolimesnius pokyčius,“ – priduriama pranešime.

Plečiantis karo veiksmams Ukrainoje, farmacijos kompanija „Entafarma“, Lietuvoje valdanti prekės ženklą „Mano vaistinė“, atsisako rusiškos kilmės prekių.

Vaistinės komanda šiuo metu aktyviai peržiūri asortimentą ir keičia rusiškas bei baltarusiškas prekes kitomis ar tiesiog jų atsisako.

Siekiama ne tik patenkinti klientų poreikius, bet ir paremti ukrainietiškus verslus, kuriems dabar turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir parama. 

Aliuminio ir vario kainos pirmadienį pasiekė rekordines aukštumas dėl neapibrėžtumo, susijusio su tiekimu Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Aliuminio kaina pasiekė 4 026,50 JAV dolerio už toną ir pirmą kartą perkopė 4 000 JAV dolerių už toną ribą. 

123RF.com nuotr./Aliuminis

Vario kainos pasiekė rekordinį 10 845 JAV dolerių už toną lygį.

Žaliavų kainos nepaliaujamai auga nuo tada, kai prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą, o aukso kaina pirmadienį viršijo 2 000 JAV dolerių už unciją ribą.

Nikelio kainos pirmadienį pakilo daugiau nei 25 proc., tuo metu naftos kainos pasiekė beveik 140 JAV dolerių už barelį – aukščiausią lygį per beveik 14 metų.

Pietų Korėja pirmadienį pranešė stabdanti visas operacijas su Rusijos centriniu banku dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad buvo nuspręsta uždrausti bet kokius finansinius sandorius su Rusijos centriniu banku, „atsižvelgus į tarptautinės bendrijos finansinius suvaržymus Rusijai“.

Pranešime nepateikiama daugiau informacijos apie šio žingsnio mastą, tik nurodoma, kad reikės suderinti veiksmus su susijusiomis agentūromis.

Vakarų valstybės, tarptautinės sporto organizacijos ir vis daugiau didelių tarptautinių bendrovių pastaruoju metu ėmėsi priemonių Rusijai izoliuoti ir įvedė baudžiamųjų sankcijų dėl pasaulio mastu pasmerkto kaimyninės šalies užpuolimo.

Pietų Korėja anksčiau sakė sugriežtinsianti eksporto į Rusiją kontrolę ir uždrausianti tiekti strategiškai svarbias prekes. Seulas taip pat prisidėjo prie Vakarų šalių, sustabdžiusių finansines operacijas su keliais dideliais Rusijos bankais.

Pirmadienio sprendimas yra naujausias iš Seulo veiksmų prieš Rusiją ir jos artimą sąjungininkę Baltarusiją.

Seulas sekmadienį paskelbė įvesiantis eksporto į Baltarusiją kontrolę dėl šios šalies „faktinės paramos Rusijos invazijai į Ukrainą“, bet nenurodė,  kokių konkrečių priemonių bus imtasi.

Didžiausia pasaulyje išmaniųjų telefonų gamintoja „Samsung Electronics“ praeitą savaitgalį irgi pranešė stabdanti visų savo prekių tiekimą Rusijai dėl „geopolitinių įvykių“.

Pietų Korėja, 10-oji pagal dydį pasaulio ekonomika, prisidėjo prie daugiašalių sankcijų, kuriomis siekiama atriboti Rusiją iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, palengvinančios lėšų pervedimą visame pasaulyje.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau perspėjo dėl karo Ukrainoje „rimtų“ padarinių pasaulio ekonomikai, kurie taps „dar labiau niokojantys“, jeigu šis konfliktas eskaluosis.

„Brent“ naftos kainos sekmadienį pakilo iki aukščiausio lygio per beveik 14 metų – 140 JAV dolerių už barelį, prekybininkams nerimaujant dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių.

Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina pirmadienį, netrukus po to, kai 01.00 val. Lietuvos laiku prasidėjo elektroninė prekyba, pasiekė 139,13 JAV dolerio už barelį – nuo 2008 metų neregėtų aukštumų.

Po valandos kainos šiek tiek smuktelėjo.

2008 metų liepą „Brent“ naftos kaina pasiekė rekordinį 147,50 JAV dolerių už barelį lygį.

Iki 01.30 val. Lietuvos laiku „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito iki 128,77 JAV dolerio už barelį, 9,02 proc. viršydama kainą, buvusią prekybos sesijos pabaigoje penktadienį.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną „Brent“ nafta pabrango 33 procentais.

Balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina prasidėjus prekybai taip pat pakilo iki 130,50 JAV dolerio už barelį, o vėliau kiek nukrito.

02.30 val. Lietuvos laiku WTI naftos kaina siekė 125,15 USD JAV dolerio už barelį – 8,18 proc. daugiau nei penktadienį baigiantis prekybos sesijai.

Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad intensyvėjant karo veiksmams Jungtinės Valstijos ir Europa „labai aktyviai diskutuoja“ apie galimybę imtis priemonių prieš rusišką iškastinį kurą, nors ir nepaminėjo galimo greito boikoto.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė nusprendusi iki „atskiro pranešimo“ atsisakyti Rusijos rinkos bei atšaukti visus planuotus skrydžius į šią valstybę ir iš jos.

Šis sprendimas priimtas po ankstesnio pranešimo apie laikiną skrydžių stabdymą.

„airBaltic“ nuotr./„airBaltic“

Kaip jau buvo skelbta, „Air Baltic“ dėl padidėjusios skrydžių rizikos bei tarptautinių sankcijų Rusijai, taikomų ir plečiamų dėl jos invazijos į Ukrainą, sustabdė visus skrydžius į Rusiją ir iš jos iki šių metų gegužės pabaigos.

Socialinis tinklas „TikTok“ apriboja veiklą Rusijoje dėl joje priimto įstatymo, numatančio įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Apie tai „TikTok“ sekmadienį pranešė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

„Atsižvelgdami į naująjį Rusijos „melagienų“ įstatymą neturime kito pasirinkimo, kaip tik stabdyti tiesiogines transliacijas ir naują turinį savo vaizdo įrašų paslaugoje Rusijoje, kol peržiūrėsime šio įstatymo pasekmes saugumui. Mūsų programėlėje teikiamai žinučių siuntimo paslaugai tai įtakos neturės“, – teigiama pranešime.

„TikTok“ atstovė spaudai Hilary McQuaide (Hilari Makvaid) sakė, kad „TikTok“ programėlė Rusijoje dabar veiks tik peržiūros režimu ir neleis žmonėms skelbti ar matyti naujų vaizdo įrašų ar gyvų transliacijų.

Ji sakė, kad vartotojai Rusijoje vis dar galės matyti senesnius vaizdo įrašus, bet ne tuos, kurie buvo paskelbti už šalies ribų.

Pasak H. McQuaide, socialinis tinklas nenori, kad jo darbuotojams ar vartotojams iš Rusijos grėstų griežtos baudžiamosios sankcijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, numatantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie rusų kariuomenę, Maskvai tęsiant Ukrainos puolimą.

Vokietijos finansų ir užsienio reikalų ministrai sekmadienį pasisakė prieš Rusijos energijos išteklių importo draudimą, Vakarams ieškant būdų padidinti spaudimą Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.  

Ukrainai antrą savaitę grumiantis dėl išlikimo, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkes imtis papildomų sankcijų prieš Maskvą, įskaitant jos naftos ir dujų sektoriaus boikotą. 

Anksčiau sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad intensyvėjant karo veiksmams Jungtinės Valstijos ir Europa „labai aktyviai diskutuoja“ apie galimybę imtis priemonių prieš rusišką iškastinį kurą.   

Tačiau Vokietijos, šiuo metu pirmininkaujanti Didžiajam septynetui (G-7), užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad tokia priemonė būtų beprasmiška, nes negalėtų būti taikoma ilgą laiką.  

„Nebūtų jokios prasmės, jei po trijų savaičių sužinotume, kad Vokietijoje elektros liko vos kelioms dienoms ir todėl turime atsisakyti šių sankcijų“, – sakė ji Vokietijos visuomeniniam transliuotojui.   

„Scanpix“/AP nuotr./Naftos gavyba

Per kitą interviu ministrė pridūrė, kad Vokietija pasirengusi „mokėti labai labai didelę ekonominę kainą“, tačiau „jeigu rytoj Vokietijoje ar Europoje užgestų šviesos“, tai „tankų nesustabdytų“.  

Vokietija priklausoma nuo rusiško iškastinio karo. Šalis importuoja iš Rusijos 55 proc. suvartojamų dujų ir 42 proc. naftos bei anglių. 

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) taip pat skeptiškai vertino galimą naftos draudimą.  

„Neturėtume riboti savo galimybių save palaikyti“, – sakė jis laikraščiui „Bild“. 

Europos ir Didžiosios Britanijos gamtinių dujų kainos praėjusią savaitę šoko į rekordines aukštumas, tvyrant nerimui dėl tiekimo sutrikimų. Naftos kaina taip pat toliau auga. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pakilo iki beveik 140 dolerių už barelį – aukščiausio lygio nuo 2008 metų.  

Užuot skelbus Rusijos energijos boikotą, G-7 naujų sankcijų paketu turėtų smogti oligarchams, susikrovusiems turtus Vladimiro Putino prezidentavimo metu, sakė Ch. Lindneris.  

„Lobę iš Putino ir vogę Rusijos žmonių turtą, be kita ko, ir dėl korupcijos, negali toliau mėgautis savo gerove mūsų Vakarų demokratijose“, – sakė ministras televizijai ARD.     

Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė įtraukė daugiau rusų oligarchų į juodąjį sąrašą su Kremliumi siejamų verslininkų, kuriems Europos Sąjunga jau taiko sankcijas.