ES į sankcijų sąrašus įtraukė 14 naujų oligarchų; pusmečiui uždaroma valiutų grynaisiais rinka

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė trečiadienį pranešė pritaręs 1,4 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketui, kuris padėtų šaliai susitvarkyti su karo sukeltu ekonominiu šoku. 

Šiam pasiūlymui pritarė fondo vykdomoji valdyba. 

Vadovaujančioji direktorė Kristalina Georgieva teigė, kad Ukrainos valdžios institucijų politinė reakcija į nepaprastąsias situacijas buvo „įspūdinga“, ypač tos priemonės, kuriomis buvo siekiama palaikyti užsienio valiutos atsargų prieinamumą ir sumažinti valiutos kurso neprognozuojamumą. 

„Scanpix“/AP nuotr./Kristalina Georgieva

K.Georgieva taip pat pabrėžė, kad Ukraina įvykdė visus savo skolinius įsipareigojimus.

„Pasibaigus karui ir tinkamai įvertinus žalą, greičiausiai prireiks papildomos didelės paramos, kad būtų galima paremti atsigavimą“, – sakė ji.

Maskvos vertybinių popierių birža ketvirtadienį ir vėl nedirbs, praneša Rusijos centrinis bankas. Vis dėlto prekyba valiutų rinkoje vyks kaip įprasta.

Apie galimą biržos atidarymą penktadienį tikimasi paskelbti iki ketvirtadienio ryto.

Prekyba Maskvos vertybinių popierių biržoje buvo sustadyta praėjusį pirmadienį, vasario 28 d. baiminantis masiško išpardavimo. 

Prieš uždarymą pagrindinis MOEX indeksas buvo nukritęs 40 proc.

Kremliaus finansų ekspertų baimes iš dalies patvirtino Vakarų akcijų biržose listinguojamų Rusijos įmonių nesėkmės – štai Londono akcijų biržoje prekyba 27 įmonių vertybiniais popieriais apskritai buvo sustabdyta. Iki sustabdymo banko „Sberbank“ akcijos nukrito 99,7 proc., „Gazprom“, „Lukoil“, „Rosneft“ – virš 90 proc. 

Lietuvoje gerokai pabrangus degalams, vienoje Vilniaus miesto degalinių Pilaitės rajone užfiksuotos eilės. 

Nuotrauką atsiuntė 15min skaitytoja.

15min skaitytojo nuotr./Eilės prie degalinės Vilniuje

Šioje „Neste“ degalinėje A95 benzinas kainavo 1,85 euro, o dyzelinas – 1,9 euro. 

15min kalbintas SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tvirtina, kad degalų kainų šuoliais nereikia stebėtis, mat karą Ukrainoje pradėjo šalis, kuri yra naftos eksportuotojų trejetuke.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA

Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungai (ES) į sankcijų sąrašą įtraukus 14 su Kremliumi susijusių oligarchų, tarp jų atsidūrė ir netiesioginis „Lifosos“ savininkas Andrejus Melničenka.

A. Melničenkai priklauso Rusijos koncernas „Eurochem“, kuris nuo 2014 metų valdo Kėdainių trąšų gamintojo „Lifosa“ akcijas.

Pirmasis apie tai pranešė nacionalinis transliuotojas LRT.

Bendrovės „Lifosa“ atstovas Nauris Vilkevičius LRT teigė, kad įmonė komentarą pateiks ketvirtadienį.

„Lifosa“ – didžiausias darbdavys Kėdainių rajone. Anot mero Valentino Tamulio, veiklos sustabdymas skaudžiai atsilieptų visam rajonui.

„Aš suprantu puikiai, kokia situacija būtų, jeigu tokia gamykla sustotų ir virš 1000 žmonių turėtų registruotis į Užimtumo tarnybą. Tai atsilieptų ir tų šeimų gyvenimui, ir materialiniam aprūpinimui, tai būtų daug problemų“, – LRT teigė meras.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos sekretorė Liz Truss trečiadienį paragino visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybes uždrausti rusiškos naftos importą sakydama, kad pirmaujančios pasaulio ekonomikos turėtų „eiti toliau ir greičiau“ bausdamos Maskvą ir prezidentą Vladimirą Putiną už įsiveržimą į Ukrainą.

„Turime dvigubai sustiprinti savo sankcijas. Tai apimtų... Rusijos naftos ir dujų naudojimo nutraukimą G-7“ ir draudimą Rusijos bankams naudotis tarptautine tarpbankinių atsiskaitymų sistema SWIFT, L.Truss sakė JAV Valstybės departamente vykusioje spaudos konferencijoje, kur dalyvavo ir JAV valstybės sekretorius Antony  Blinkenas.

„Dabar ne laikas nusileisti. (Vladimiras) Putinas turi pralaimėti“, – pridūrė ji.

Trečiadienį ES įvedė sankcijas 14 Rusijos verslininkų ir 146 Rusijos federacijos tarybos parlamentarams, praneša dienraštis „Financial Times“.

Tarp įtrauktų į sankcijų sąrašą – Rusijos oro linijų „Aeroflot“ vadovas Michailas Polubojarinovas, aštuntas pagal turtą šalies žmogus, anglies industrijos magnatas Andrejus Melničenko ir vamzdžių naftotiekiams ir dujotiekiams gamyba užsiimančios įmonės „TMK“ valdybos pirmininkas milijardierius Dimitrijus Pumpianskis. 

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Rusijos lenktynininkas Nikita Mazepinas

Į sąrašą taip pat pateko ir didžiausios Europoje fosforo trąšas gaminančios įmonės „Phosagro“ savininkas Andrejus Gurevas, taip pat kitos didelės trąšas gaminančios kompanijos „UralChem“ pagrindinis akcininkas Dmitrijus Mazepinas.

Jis – bene geriausiai už Rusijos ribų žinomas naujojo pridėto sąrašo oligarchas, kadangi praėjusiais metais rėmė „Formulės-1“ komandą „Haas“. Vieną iš komandos bolidų vairavo jo sūnus Nikita. Amerikiečių komanda „Haas“, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, šiam sezonui nutraukė tiek rėmimo sutartį su D.Mazepino įmone, tiek lenktynių kontraktą su jo sūnumi. 

Sankcijos taip pat palies „Rostelecom“ prezidentą Michailą Osejevskį, Vladimirą Kirijenko, kompanijos VK, valdančios populiarią Rusijoje socialinę platformą „VKontakte“ generalinį direktorių ir kitus asmenis.

Į juodąjį sąrašą įtrauktas ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žentas, stambus maisto produktų mažmenininkas Aleksandras Vinokurovas.

Didžiausia pasaulyje muzikos įrašų leidykla „Universal Music Group“ antradienį pranešė sustabdanti visą veiklą Rusijoje ir nedelsiant uždaranti ten savo biurus.

„Raginame kuo greičiau nutraukti smurtą Ukrainoje,“ – sakoma grupės pranešime.

„Laikomės tarptautinių sankcijų ir kartu su savo darbuotojais ir menininkais bendradarbiaujame su grupėmis iš įvairių šalių, <...> remdami humanitarinės pagalbos pastangas teikti skubią pagalbą pabėgėliams regione,“ – sakoma pranešime.

Bendrovė pasekė virtine kitų įmonių, sustabdžiusių veiklą Rusijoje dėl šios veiksmų Ukrainoje, pavyzdžiu.

Tuo metu automobilių gamintoja „Ferrari“, neturinti gamyklų Rusijoje ir atstovaujama dviejų nepriklausomų atstovybių bei kasmet Rusijoje parduodanti mažiau nei 100 automobilių iš bendro skaičiaus, kuris pernai siekė daugiau nei 11 tūkst. vienetų, antradienį paskelbė paaukojusi milijoną eurų (1,1 mln. JAV dolerių) „su krize susidūrusiems ukrainiečiams paremti“.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) trečiadienį pranešė, kad įšaldo santykius su Rusijos atstovais ir neleis sankcijų sąraše esantiems subjektams dalyvauti Davose kasmet vykstančiame pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikime.

„Pasmerkęs Rusijos vykdomą ataką prieš Ukrainą forumas laikosi įvedamų tarptautinių sankcijų ir seka greitai kintančią situaciją“, – sakoma PEF pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

„Todėl forumas įšaldo visus savo santykius su Rusijos subjektais ir nebendradarbiaus vykdydamas savo veiklą, įskaitant metinį susitikimą Davose, su jokiu asmeniu ar institucija, kuriems taikomos sankcijos“, – priduriama pranešime.

Šis pranešimas paskelbtas augant tarptautiniam pasipiktinimui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Dėl jos per dvi savaites į kaimynines šalis pabėgo beveik 2,2 mln. žmonių.

Atsakydami Vakarai ėmėsi drausminamųjų sankcijų prieš Rusiją. Jungtinės Valstijos uždraudė iš Rusijos importuoti naftą – tai vienas pagrindinių Maskvos pajamų šaltinių.

Kasmet vykstantis pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikimas paprastai rengiamas sausį idiliškai snieguotame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose, tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos jis vyks vėliau – gegužės 22–26 dienomis.

Didžiosios Britanijos vartojimo prekių milžinė „Unilever“, reaguodama į Maskvos invaziją į Ukrainą, pranešė stabdanti visą savo produkcijos importą ir eksportą į Rusiją ir iš jos bei nutraukianti visas žiniasklaidos ir reklamos išlaidas šalyje.

Bendrovė pažymėjo smerkianti „karą Ukrainoje kaip žiaurų ir beprasmį Rusijos valstybės veiksmą“.

„Neinvestuosime daugiau kapitalo į šalį ir negausime pelno iš savo buvimo Rusijoje, tačiau toliau tęsime veiklą aprūpindami šalies gyventojus kasdienėmis būtiniausiomis Rusijoje pagamintomis maisto ir higienos prekėmis. Tai atidžiai stebėsime,“ – sakoma paskelbtame pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Unilever“

Kalbėdama apie Ukrainą, bendrovė pažymėjo: „Mūsų verslo veikla Ukrainoje sustojo ir dabar esame visiškai susitelkę į savo darbuotojų Ukrainoje ir jų šeimų saugumo užtikrinimą, įskaitant pagalbą evakuojant, jei reikės, bei papildomą finansinę paramą. Taip pat įsipareigojome paaukoti 5 mln. vertės „Unilever“ produktų humanitarinei pagalbai“.

Pareiškimą bendrovė užbaigė raginimu „nutraukti šį karą“ ir pareiškė besitikinti, kad „nugalės taika, žmogaus teisės ir tarptautinė teisinė valstybė“.

Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo departamentas (TTJA) trečiadienį nurodė šalyje veikiančioms telekomunikacijų bendrovėms nedelsiant nutraukti Rusijos televiziijos kanalo RBK retransliavimą.

TTJA konstatavo, kad "RBK TV", kuri tarptautinėse duomenų bazėse dar vadinama "RBC TV", rodo programas, kurių turinys pažeidžia draudimą kurstyti nusikalstamą veiką, kenkia ir kelią grėsmę visuomenės saugumui, įskaitant nacionaliniam saugumui ir krašto gynybos užtikrinimui.

Tarnyba nustatė, kad RBK programos pažeidė Estijos žiniasklaidos paslaugų įstatymo reikalavimus, kurstė neapykantą ir smurtą prieš Ukrainos valdžią, kariuomenę ir žmones, kėlė pavojų ukrainiečių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Praėjusio mėnesio pabaigoje TTJA nurodymu Estijos sustabdytas virtinės Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalų rodymas, įskaitant „Rossia 24“, „RTR Planeta“, „NTV Mir“.