Suprasti akimirksniu
- Jungtinė Karalystė ragina visas G-7 nares uždrausti naftos importą iš Rusijos.
- ES įvedė sankcijas dar keturiolikai Rusijos oligarchų.
- Maskvos akcijų birža ir toliau liks uždaryta.
- Jungtinė Karalystė įšaldė 7 Rusijos oligarchų, tame tarpe ir R.Abramovičiaus, turtą.
- Kremlius pagrasino nacionalizuoti Rusijoje esantį ir iš jos nusprendusių pasitraukti Vakarų kompanijų turtą
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss trečiadienį paragino visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybes uždrausti rusiškos naftos importą sakydama, kad pirmaujančios pasaulio ekonomikos turėtų „eiti toliau ir greičiau“ bausdamos Maskvą ir prezidentą Vladimirą Putiną už įsiveržimą į Ukrainą.
O Rusijos oligarchai vis labiau pajunta karo Ukrainoje kainą - JK įšaldė 7 Rusijos verslininkų, tame tarpe ir Romano Abramovičiaus, turtą.
Svarbiausias trečiadienio naujienas, susijusias su sankcijomis Rusijai, skaitykite: ES į sankcijų sąrašus įtraukė 14 naujų oligarchų; pusmečiui uždaroma valiutų grynaisiais rinka.
Žemiau pateikiamos naujausios žinios.
V.Putinas: sankcijos sutrikdys maisto ir energijos šaltinių rinkas
23:45
V.Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad Vakarų baudžiamieji veiksmai prieš Maskvą dėl šios karinio įsiveržimo į Ukrainą destabilizuos pasaulines energijos šaltinių ir maisto produktų rinkas, taip pat tikino, kad jo šalis po šios krizės taps dar stipresnė.
Jis nesureikšmino plataus masto sankcijų ir teigė, kad Maskva ras būdą „prisitaikyti“. Kalbėdamas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį Maskvos karo prieš Ukrainą 15-ą dieną V.Putinas sakė, kad Vakarų sankcijos Maskvai pradeda neigiamai veikti pačias Jungtines Valstijas ir Europą.
Jis sakė, kad Maskva toliau eksportuoja naftą ir dujas, taip pat per konflikto krečiamą Ukrainą, o dėl staigiai augančių energijos kainų kaltino Vakarus.
„Jie liepia savo gyventojams susiveržti diržus, šilčiau rengtis“, – aiškino jis.
V.Putinas pareiškė, kad Rusija „laikosi visų savo įsipareigojimų, susijusių su energijos išteklių tiekimu“.
Kremliaus vadovas šaipėsi iš Vakarų dėl, anot jo, šių šalių pastangų pasirašyti sutartis dėl energijos išteklių tiekimo su tokiomis savo priešininkėmis kaip Iranas ar Venesuela.
Jis taip pat perspėjo, kad Vakarų baudžiamosios priemonės gali lemti didelį maisto kainų augimą, nes Rusija yra viena trąšų gamybos pasaulinių lyderių.
Rusijos lyderis taip pat stengėsi nuramint savo šalies žmones, tvyrant nerimui dėl galimo maisto ir vaistų stygiaus.
Jis sakė tikįs, kad Rusijos žmonės "supras, kad nėra reikalų, kurių mes negalime išspręsti – jie tiesiog neegzistuoja". Anot jo, šalyje pasilikę nedaugelis užsienio investuotojų turi būti „saugomi“.
Kremlius grasina nacionalizuoti Rusijoje esantį iš jos pasitraukiančių Vakarų įmonių turtą
20:24
Kremlius pagrasino nacionalizuoti Rusijoje esantį ir iš jos nusprendusių pasitraukti Vakarų kompanijų turtą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininką Dmitrijų Medvedevą.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionete laikomas D.Medvedevas, anksčiau jį laikinai pakeitęs šalies vadovo poste dėl tuomet Konstitucijoje numatytų kadencijų ribojimų, pareiškė, jog vyriausybė svarsto galimybes skelbti iš Rusijos pasitraukiančių Vakarų bendrovių joje turimų antrinių ar kontroliuojamų įmonių bankrotą bei jas nacionalizuoti.
Pasak D.Medvedevo, toks žingsnis gali būti žengtas kaip atsakas į masinį Vakarų kompanijų traukimąsi iš Rusijos, taip joms reiškiant aiškų nepritarimą ir pasipiktinimą dėl Kremliaus pradėto karo Ukrainoje, kurį jis vadina „specialiąja karine operacija“.
D.Medvedevas tokias Rusijos valdžios planuojamas drastiškas priemones bandė teisinti siekiu „neleisti žmonėms likti gatvėje, išsaugoti gamybos pajėgumus, kuriuos paniškai palieka užsienio investuotojai“.
Jis taip pat pagrasino, kad Vakarų investuotojams „dėl tokių jų veiksmų bus ne taip jau lengva“ ateityje grįžti į Rusijos rinką.
S.Cichanouskaja ragina paskelbti daugiau sankcijų A.Lukašenkos režimui
19:17
Baltarusijos opozicijos lyderė S.Cichanouskaja ketvirtadienį paragino Vakarų demokratines valstybes sugriežtinti sankcijas baltarusių autoritariniam prezidentui A.Lukašenkai dėl jo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Lukašenkai tenka visa atsakomybė už šį išpuolį prieš Ukrainą“, – sakė S.Cichanouskaja per renginį Londone įsikūrusiame analitiniame centre „Chatham House“.
„Manau, kad atėjo laikas demokratijai parodyti savo dantis, todėl labai svarbu daryti diplomatinį, ekonominį ir politinį spaudimą Baltarusijos režimui“, – pridūrė ji.
Buvusi kandidatė į prezidentus pareiškė, jog baltarusių kariuomenę faktiškai kontroliuoja Maskva.
S.Cichanouskaja taip pat paragino sustabdyti A.Lukašenkos režimo narystę visose tarptautinėse organizacijose, atsieti Baltarusijos valstybinius bankus nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT bei uždrausti importą iš valstybinių įmonių.
Daugelis šalių jau paskelbė sankcijas Minskui, tačiau opozicijos lyderė pabrėžė, kad to nepakanka.
„Pusinės priemonės neveikia, jo tik pablogina padėtį“, – kalbėjo ji.
V.Putinas: Rusija tebeeksportuoja energijos išteklius visu pajėgumu, net per Ukrainą
18:42
„Laikomės visų savo įsipareigojimų dėl energijos tiekimo“, – sakė V.Putinas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį dėl sankcijų padarinių.
„Net dujų tiekimo sistema Ukrainoje užpildyta 100 proc. pagal sutartis“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas taip pat teigė, kad Vakarų sankcijos Maskvai pradėjo kenkti Jungtinėms Valstijoms ir Europai.
„Jų kainos kyla, bet tai ne mūsų kaltė. Tai jų pačių apsiskaičiavimų rezultatas. Nereikia mūsų kaltinti“, – kalbėjo V.Putinas.
Jis taip pat pašiepė Vašingtoną dėl galimų pastangų pasirašyti energetikos sutartis su Vakarų varžovais – Iranu ir Venesuela.
„Jie jau bando bet kokia kaina susitarti su šalimis, prieš kurias patys įvedė neteisėtus apribojimus“, – pažymėjo V.Putinas.
„Jie yra pasirengę susitaikyti su Iranu ir nedelsiant pasirašyti visus dokumentus. Ir su Venesuela. Jie nuvyko į Venesuelą derėtis“, – pridūrė valstybės vadovas.
„Modus Group“ verslui traukiasi iš Baltarusijos
17:37
Įmonių grupė „Modus Group“ dėl karinės agresijos prieš Ukrainą priėmė sprendimą pasitraukti iš automobilių prekybos verslo Baltarusijoje, rašoma išplatintame pranešime spaudai. Grupei priklausanti atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ ketvirtadienį taip pat pranešė nutraukianti veiklą Baltarusijoje.
„Modus Group“ Baltarusijos rinkoje atstovauja prekės ženklams BMW ir MINI.
„Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą yra nepateisinamas, iš jos teritorijos yra vykdoma nusikalstama karinė agresija prieš ukrainiečius. Todėl priėmėme sprendimą, kad grupė paliks rinką – šiuo metu ieškome būdo tą padaryti“, – sako Olegas Martyniuk, „Modus Group“ valdybos narys, atsakingas už automobilių verslus.
Anot jo, sprendimas dėl pasitraukimo iš Baltarusijos rinkos koordinuojamas su automobilius gaminančia kompanija BMW AG – grupės įmonė yra įgaliotas šio gamintojo atstovas ir turi apibrėžtus sutartinius įsipareigojimus.
„Svarstome visus galimus išėjimo scenarijus ir konsultuojamės su partneriais. Ieškome sprendimo atsakingai ir dėl to, kad šioje rinkoje turime apie 100 darbuotojų. Šiuo metu veiklą tęsime, tačiau mūsų tikslas palikti Baltarusijos rinką – prie to intensyviai dirba visa komanda“, – pažymi O. Martyniuk.
„Modus Group“ automobilių ir originalių atsarginių dalių pardavimai, kėbulų remontas ir einamieji techninio aptarnavimo pardavimai Baltarusijoje pernai sudarė apie 15 proc. visos grupės automobilių verslo prekybos apyvartos. Minske veikia 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos salonas, kuriame vykdoma prekyba kompanijos BMW gamintojo prekės ženklais bei jų priežiūra.
Tuo tarpu veiklą Baltarusijoje nutraukiančiai atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“ priklauso 8 biodujų jėgainės ir vienas saulės elektrinių parkas, iš viso šalyje dirba daugiau kaip 60 darbuotojų. Šiuos projektus „Green Genius“ vystė bendradarbiaudama su strateginiu partneriu – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB), kuris suteikė finansavimą jų statyboms.
Pasak bendrovės, visame „Green Genius“ portfelyje jėgainės Baltarusijoje sudaro mažiau nei 1 proc. atsinaujinančios gamybos galios (15,6 MW). Rusijoje bendrovė jokios veiklos nevykdė.
„Modus Group“ veikia 12-oje Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Ispaniją, Italiją bei Rumuniją.
Maskva skirs 500 mln. rublių, kad būtų sukurta pamaina „McDonald's“
17:20
Maskvos meras Sergėjus Sobianinas pareiškė, kad Rusijos maitinimo įstaigos per metus gali pakeisti iš šios šalies rinkos besitraukiantį „McDonald's“.
Kai „McDonald's“ paskelbė, jog jie traukiasi iš Rusijos rinkos dėl šios šalies pradėto karo Ukrainoje, prie šio greitojo maisto restoranų Maskvoje nusidriekė eilės, o socialiniuose tinkluose nuskambėjo analogijos su „McDonald's“ atėjimu į Rusiją – tuomet tai atrodė kaip Vakarų priartėjimas prie Rusijos, o dabar tai akivaizdžiai iliustruoja Rusijos užsidarymą nuo Vakarų.
Po šio „McDonald's“ sprendimo Maskvoje neliks 250 šio tinklo greitojo maisto restoranų. Ir S.Sobianinas, kaip praneša gazeta.ru, jau pakalbėjo su Maskvos greitojo maisto įmonėmis ir priėjo išvados, kad Rusijos sostinės „McDonald's“ tinklą gali sėkmingai pakeisti rusų įmonės.
Jis taip pat teigė, kad tam Maskva pasiryžusi skirti 500 mln. rublių.
Kovo 8 dieną „McDonald's“ pareiškė, kad kovo 14 dieną Rusijoje uždarys visus 850 greitojo maisto restoranų.
„Goldman Sachs“ traukiasi iš Rusijos
17:08
„Goldman Sachs“ pranešė apie pasitraukimą iš Rusijos ir tapo pirmuoju didžiuoju Volstryto banku, paskelbusiu apie tokius planus po invazijos į Ukrainą, rašo CNN.
Įtakingiausios Volstryto įmonės sprendimas pasitraukti iš Rusijos sudavė dar vieną finansinį smūgį Maskvai. Apie „Goldman“ pasitraukimą iš Rusijos anksčiau pranešė „Bloomberg News“.
Dėl sankcijų Rusijai Latvijos bankuose jau įšaldyta apie 8 mln. eurų
16:29
Dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu jau yra įšaldyta apie 8 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija.
Ji pabrėžė, kad ši suma atspindi tik preliminarius bankų pateiktus duomenis, ji gali didėti, nes duomenys analizuojami bei tikslinami, kai kurių sąskaitų savininkų galimybės jomis naudotis laikinai apribotos.
Anot pranešimo, Latvijos bankuose užfiksuota sąskaitų vieno fizinio ir 15 juridinių asmenų, kurie tiesiogiai į sankcijų sąrašus nėra įtraukti, tačiau nustatyti jų saitai su sankcijų sąrašuose esančiais asmenimis, todėl šios lėšos įšaldytos.
Tarnyba pažymi, Latvijos finansų sektorius jau seniai taiko požiūrį, kuriuo Rusija vertinama kaip didelės rizikos jurisdikcija, todėl Rusijos rezidentų indėlių Latvijos bankuose nuo 2015-ųjų smarkiai sumažėjo ir sudaro tik 1,1 proc. visų depozitų Latvijos bankuose sumos.
ECB sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams iki 3,7 proc.
16:17
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams iki 3,7 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 4,2 proc., atsižvelgdamas į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai.
Bankas skaičiuoja, kad 2023 metais bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,8 proc., palyginti su anksčiau skaičiuotais 2,9 procento.
Plačiau skaitykite ČIA.
ECB susilaikė nuo palūkanų normų didinimo, atsižvelgdamas į karo Ukrainoje poveikį
16:08
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paspartino savo planus nutraukti obligacijų pirkimo programą, tačiau neskubėjo priimti sprendimo didinti palūkanų normas, atsižvelgdamas į tai, kad karas Ukrainoje aptemdė euro zonos augimo perspektyvas.
Rusijos invazija į Ukrainą keičia Europos perspektyvas, sakoma banko pranešime, kuriame dar kartą pakartotas pažadas „imtis bet kokių veiksmų“ stabilizuoti ekonomiką.
Plačiau skaitykite ČIA.
