M.Crozet teigimu, po referendumo Kryme JAV ir ES įvestos sankcijos turėjo spausti Rusiją, o ne atnešti žalą jas įvedusioms šalims. Šiuo metu sankcijas prieš Rusiją yra įvedusios 37 valstybės, sukuriančios daugiau nei 60 proc. pasaulinio BVP.
Be to, profesorius primena, jog ES apribojo ir europiečių verslininkų investicijas Rusijoje.
„Natūralu, kad visa Rusijos prekyba žlugo, o krizė Rusijoje lėmė rublio žlugimą. Darome išvadą, kad per pusantrų metų eksporto į 37 sankcijas įvedusias šalis vertė smuko apie 60 mlrd. dolerių. 2014 m. liepą, kuomet sankcijos buvo įvestos, Maskva į jas atsakė paskelbdama embargą visai eilei žemės ūkio produktų. Embargas turėjo labai žymų poveikį ir uždraustos produkcijos eksportą sumažino 80 proc.”, – pažymėjo M.Crozet.
Vis dėlto, anot profesoriaus, didžiausios netektys ištiko ne tuos sektorius, kuriems taikomas Maskvos embargas.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje smarkiausiai nukraujavo paslaugų ir prabangos prekių pardavimo sektoriai.
M.Crozet pabrėžė, kad nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. liepos Prancūzija kas mėnesį vidutiniškai prekiaudama su Rusija netekdavo po 176,94 mln. dolerių, arba 22,22 proc. prekybinio potencialo.
„Kas liečia žemės ūkio produktus, tai per šį laikotarpį prarasta daugiau nei 50 proc. prekybinio potencialo“, – teigė ekspertas.
