Ukrainos leidinys „hromadske“ aiškina, kiek ilgai Rusija gali kariauti ir ar turėtume tikėtis, kad jos ekonomika greitai žlugs.
Rugsėjį Ukrainos vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad nuo 2025 metų vasaros rimtos ekonominės problemos privers Kremlių galvoti apie karo pabaigą. Remdamasis žvalgybos duomenimis, K.Budanovas teigė, kad dėl nepalankių socialinių-politinių ir finansinių-ekonominių veiksnių Maskva siekia karą užbaigti pergale iki 2026 m. Taip yra todėl, kad išlaidos karui didėja, pajamos mažėja, o biudžeto deficitas auga.
Prognozuojama, kad 2025 metais „gynyba ir saugumas“ – taigi ir karo prieš Ukrainą reikmės – sudarys 41 proc. Rusijos biudžeto išlaidų. Tai 25 proc. daugiau nei šiais metais. Tuo pat metu Rusijos ateinančių trejų metų biudžeto projekte nėra numatyta didinti pajamas iš naftos ir dujų, kurios sudaro liūto dalį biudžeto.
Dėl neproporcingų išlaidų karo reikmėms biudžeto deficitas gerokai auga. 2024 m. ji sieks 3,3 trilijono rublių (apie 34 mlrd. JAV dolerių). Norėdama tęsti agresiją prieš Ukrainą, Rusijos vyriausybė mažina išlaidas socialinei gerovei, sveikatos apsaugai, švietimui ir mokslui.
Ukraina gynybai taip pat išleidžia didžiulę pinigų sumą – apie 100 mlrd. JAV dolerių. Pusė to gaunama iš savo biudžeto. Kita pusė gaunama iš Vakarų partnerių tiekiamų ginklų.
Ukraina laimėtų karą, jei sulauktų daugiau paramos
Švedų ekonomisto Anderso Aslundo teigimu, Ukraina galėtų laimėti karą, jei per metus turėtų papildomų 50 mlrd. JAV dolerių.
„Vakarai gali suteikti reikiamą sumą naudodami 300 milijardų JAV dolerių įšaldytą Rusijos valstybės turtą. Šie pinigai yra itin svarbūs Ukrainos gebėjimui atsispirti agresoriui ir atkurti jos teritorinį vientisumą“, – sakė ekonomistas.
Šiuo metu karinis-pramoninis kompleksas yra vienintelis augantis Rusijos ekonomikos sektorius. Šis disbalansas lemia aukštesnius infliacijos lygius ir sukuria „perkaitusios ekonomikos“ efektą. Siekdamas suvaldyti infliaciją, Rusijos centrinis bankas vien šiemet du kartus padidino palūkanų normas. Liepą – nuo 16 proc. iki 18 proc., rugsėjį – iki 19 proc. Palyginimui, pagrindinė palūkanų norma Ukrainoje yra 13 proc.
Šiuo metu Rusijoje infliacija siekia 9,1 proc., o, anot Anderso Aslundo, reali infliacija šioje šalyje yra daug didesnė. Taip atsitiko Sovietų Sąjungoje, kur valdžia infliaciją slėpė kaip tikrą ekonomikos augimą, kurio iš tikrųjų nebuvo.
Vakarų sankcijos – veikia
Užslėpta Rusijos infliacija taip pat rodo, kad Vakarų finansinės sankcijos yra daug veiksmingesnės, nei mano daugelis stebėtojų. Rusija negali skolintis užsienyje ir turi gyventi tik iš mokesčių ir rezervų. Be to, pusė jos užsienio valiutos atsargų yra įšaldyta Vakarų šalyse.
„2021 metais Nacionalinis gerovės fondas buvo didžiausias – jo sąskaitose buvo 183 milijardai dolerių. Iki 2024 metų kovo mėnesio Rusijos valstybinio turto fondo likvidžios atsargos susitraukė iki 55 milijardų dolerių, arba 2,8 procento BVP. Didžioji dalis šių lėšų jau investuota“, – pažymi A.Aslundas.
1,9 trilijono JAV dolerių BVP Rusija savo biudžeto deficitui padengti per metus išleidžia apie 40 mlrd. Nors Rusija didina mokesčius gyventojų ir įmonių pajamoms, vargu ar tai padės sustingusiai ekonomikai, o vyriausybė negali parduoti daug obligacijų vidaus rinkoje, sakė švedų ekonomistas.
„Artėjant trečiosioms agresijos karo prieš Ukrainą metinėms, finansinės, technologinės ir demografinės kliūtys, su kuriomis susiduria Rusijos ekonomika, yra rimtesnės, nei paprastai manoma. Nepaisant Kremliaus bandymų įtikinti pasaulį, kad jis valdo, laikas nėra Rusijos pusėje“, – pažymi A.Aslundas.
Be to, Rusija ir toliau ieško būdų apeiti Vakarų sankcijas importuodama Vakarų prekes per Vidurinės Azijos šalis, Turkiją ir Kiniją. Maskvai taip pat pavyksta išvengti prekybos apribojimų savo nafta, kuri per šešėlinį laivyną gabenama į Kiniją ir Indiją.
Laipsniškas sankcijų įvedimas – didina Rusijos atsparumą
Nors sankcijos apsunkina Kremliaus gyvenimą, ekonominis bendradarbiavimas su Kinija, Indija ir globalieji Pietūs išlaiko Rusiją. Vakarų sankcijos galėjo būti veiksmingesnės, jei jos būtų įvestos iš karto, o ne palaipsniui, pokalbyje su „hromadske“ pažymėjo ekonomikos ekspertas Aleksandras Parashchy.
„Jei būtų įmanoma visiškai izoliuoti Rusiją, jei niekas nepirktų jos naftos ar tiektų jai ginklų ir technologijų, greičiausiai ši istorija greitai baigtųsi. Deja, sankcijos įvedamos palaipsniui, todėl Rusija greitai įgyja imunitetą. Laipsniškas sankcijų įvedimas imunizuoja Rusijos ekonomiką“, – mano ekspertas.
Nepaisant sankcijų, Rusijos karinis-pramoninis kompleksas ir toliau didina bepiločių orlaivių ir raketų, turinčių daug importuotų komponentų, gamybą. Be to, 95 proc. visų mūšio lauke rastų Rusijos ginklų dalių yra iš Vakarų gamintojų, teikiančių karinę pagalbą Ukrainai.
Vakarai turėtų sugriežtinti savo eksporto kontrolę, sako A.Parashchy. Nors spragos, leidžiančios apeiti sankcijas, uždaromos, randama naujų. Nepaisant to, Rusijai darosi vis sunkiau gauti norimų prekių.
Tačiau nesitikėkite, kad ekonomikos žlugimas sunaikins Rusiją ar sustabdys karą prieš Ukrainą, sako žurnalistas Vitalijus Portnikovas.
„Ekonominis žlugimas ir skilimas Rusijoje galimas, bet klausimas – kada? Visiems buvo aišku, kad sovietų invazija į Afganistaną turės pražūtingų pasekmių. Tačiau karas truko devynerius metus“, – prisimena M. Portnikovas.
„1988 metais Sovietų Sąjunga išvedė kariuomenę iš Afganistano. Tačiau karui pasibaigus – gyvavo dar trejus metus. Todėl Ukraina turėtų galvoti apie saugumo garantijas, o ne apie Rusijos ekonomikos problemas.
Jei Vakarų parama nebus susilpninta, V.Putino skaičiavimai, kad Rusija yra pajėgi laimėti išsekimo karą, gali pasirodyti klaidingi.
