Saudo Arabija buvo priversta vasarą pardavinėti vertybinius popierius, kad gautų mažiausiai 4 mlrd. dolerių. Tai buvo pirmas kartas per 8 metus, kai Saudo Arabijai prireikė vertybinių popierių rinkos.
Dabar esama ženklų, kad Saudo Arabija ima pinigus iš tokių tarptautinių aktyvų vadybos įmonių kaip „BlackRock“.
Saudo Arabijos centrinis bankas per pastaruosius šešis mėnesius atsiėmė 50-70 mlrd. dolerių, sakė finansinių paslaugų rinkos žvalgybos bendrovės „Insight Discovery“ generalinis direktorius Nigelas Sillitoe.
„Saudo Arabija jaučiasi saugesnė, kai bando šalyje krizės metu įnešti daugiau likvidumo. Jiems patinka laikyti ranką ant grynųjų pinigų“, – sakė „Stratfor“ analitikas Michaelis Nayebi-Oskoui.
Ne staigmena, kad Saudo Arabijai pakenkė naftos pigimas. Šalis labai priklausoma nuo pajamų iš naftos. Jai, kaip ir Brazilijai, Katarui, Rusijai, dabar subalansuoti biudžetą yra sunku.
„Capital Economics“ skaičiuoja, kad Saudo Arabijos einamosios sąskaitos deficitas šiais metais pasieks 7,5 proc. BVP. Palyginimui, pastarąjį dešimtmetį Saudo Arabija turėdavo maždaug 20 proc. BVP siekiantį perteklių.
Investuotojai dabar linkę patraukti savo investicijas iš Viduriniųjų Rytų, kuriuos paveikė užsitęsęs pigios naftos laikotarpis. Jeigu anksčiau Saudo Arabija džiaugdavosi į šalį plaukiančiais pinigais, dabar stebi kapitalo nuotekį.
Saudo Arabijos užsienio valiutos rezervas dėl to sumenko nuo 746 mlrd. dolerių iki 669 mlrd. dolerių.
