Praėjusią savaitę Seimą pasiekė ilgai lauktas Finansų ministerijos rengtas Alkoholio akcizų didinimo projektas, kuriuo papildomai siekiama surinkti lėšų gynybos finansavimui. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo diskutuojama dėl pirminio Vyriausybės pasiūlyto akcizų kėlimo, kuris ne tik yra nesubalansuotas ir žlugdantis pačių silpniausių fermentuotų gėrimų pramonę, bet ir menkai prisidės prie šalies gynybos.
Vyriausybės siūlymas proteguoja stiprųjį (etilo) alkoholį, nes projekte siūloma akcizus tris metus (2025-2027) didinti po maždaug 16,5 proc. kasmet visoms gėrimų kategorijoms. Vienintelė išimtis – etilo alkoholis, kuriam akcizai kasmet didėtų tik po maždaug 11,5 proc.
Pasiūlymas atrodo nenuoseklus alkoholio kontrolės politikos kontekste. Nors per paskutiniuosius dešimt metų bendrasis alkoholio vartojimas sumažėjo net 23 proc., Lietuvos alkoholio vartojimo kultūra vis dar yra ydinga, joje vyrauja stiprusis alkoholis, kuris vis dažniau tampa pirmu pasirinkimu vartotojų krepšelyje.
Analizuodami VMI paskutiniųjų dešimties metų duomenis matome, kad Lietuvoje 2014 m. stiprieji gėrimai (Etilo alkoholis) visame suvartojamame alkoholyje sudarė 36 proc., o 23-siais jau net 43 proc.. Vakarų Europoje stiprieji alkoholiniai gėrimai bendrajame alkoholyje sudaro nuo 15 iki 25 procentų, o likusi dalis yra silpnesnieji gėrimai – alus, vynas, ir kiti.
Taip atsitiko todėl, kad pastaruosius dešimt metų (2015-2024) akcizai lengviesiems gėrimams buvo didinami kartais daugiau nei Etilo alkoholiui – alui akcizas didėjo – 249 proc., vynui – 282 proc., sidrui ir kitiems fermentuotiems silpniesiems gėrimams – net 549 proc. O Etilo alkoholiui – tik 93 proc.
Akivaizdu, kad Etilo alkoholis (spiritiniai gėrimai) kaip akcizo kategorija turi potencialo kur kas daugiau prisidėti prie gynybos finansavimo.
Vyriausybė teigdama, kad reikia daugiau pinigų gynybos finansavimui ir planuodama akcizus silpniesiems gėrimams didinti link skandinaviško lygio, tuo pačiu atsisako lengvai surinkti keliolika milijonų eurų daugiau, jeigu didintų akcizą etilo alkoholiui tokiu pat tempu kaip ir kitoms gėrimų grupėms.
Didinant akcizus visoms gėrimų kategorijoms panašiu tempu, neabejojame, kad pavyktų surinkti ne mažiau, bet ir dar daugiau, nei savo projekte yra užsibrėžusi Vyriausybė.
Vynui racionalu taikyti Vyriausybės siūlomą akcizo didinimą, nes vynas yra vienintelė kategorija smarkiai augusi per visą pastarąjį dešimtmetį, o šio produkto vartotojai yra mažiau jautrūs kainai, o ir vynuogės Lietuvoje neauga, tad vyno importuotojų sukuriama vertė šalies ekonomikai yra gana menka.
Aludariai, kaip ir visi patriotiški Lietuvos piliečiai, nori prisidėti prie gynybos finansavimo ir neprašo išskirtinių sąlygų, o reikalauja tik subalansuoto akcizų didinimo. Keliais procentiniais punktais mažesnis planuojamas akcizų didinimas silpniausiems fermentuotiems gėrimams ir bent pora procentinių punktų didesnis etilo alkoholiui – teisingas sprendimas šalies tolesnei raidai ir vystymuisi.
Ir gynybai pinigų būtų ir pramonė toliau subalansuotai augtų bei pridėtinę vertę kurtų. Ir tikėtina, prie europinės kultūros priartėtume.
Skaičiuojant, kad visų kategorijų vartojimas kiekvienais metais mažės po 3-7 proc., tikėtina, kad didinant akcizus pagal aludarių siūlomą variantą, akcizų kiekvienais metais būtų surenkama nuo 38 iki 45 mln. eurų daugiau. Vyriausybės projekte numatomas tik 26 mln. eurų augimas kasmet.
Privilegijuojant etilo alkoholį, silpniausių gėrimų vartojimas, tiksliau pardavimai Lietuvoje, sumažės tiek, kad Vyriausybė savo užsibrėžtų surinkimo ir gynybos finansavimo tikslų nepasieks, tačiau alkoholio vartojimo kultūra dar labiau prastės. Paskutinių dešimties metų statistika patvirtina, kad alaus, sidro ir kitų silpnųjų fermentuotų gėrimų pardavimai traukėsi nuo 26 iki 44 proc.
Labai keistai atrodo ir Finansų ministerijos siūlymas vienodinti vieno laipsnio apmokestinimą. Agresorė rusija, kurioje stiprieji gėrimai sudaro net 46 proc. visame alkoholyje, taip pat siekia suvienodinti alaus ir degtinės akcizus.
Europos Sąjungos praktika atvirkštinė, nes spiritinių gėrimų gamybos savikaina yra pigi, sukuriama pridėtinė vertė šalies ekonomikai menka, o žala visuomenės sveikatai – didesnė. Būtent todėl Europos Sąjungoje, nustatant minimalius akcizų tarifus, fermentuotiems gėrimams buvo nustatyti daug mažesni minimalūs tarifai.
Viliamės, kad Seimas ir alkoholio vartojimo problematiką suprantantys Seimo nariai subalansuos Finansų ministerijos parengtą ilgalaikį alkoholio akcizų didinimo planą ir krašto didinamam gynybos finansavimui iš visų gėrimų kategorijų paims proporcingai jų galimybėms.
Tada galėsime atsakyti, jog Lietuvą siekiama apginti, išsaugoti ir stiprinti visomis prasmėmis.
